Projektą pateikęs parlamentaras Mindaugas Puidokas aiškina, kad dėl šalyje paskelbto karantino žiniasklaidos priemonės susiduria su pajamų iš reklamos mažėjimu. Anot jo, šiuo metu Lietuvoje lengvatinis PVM tarifas (5 proc.) yra taikomas tik laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, o elektroninei žiniasklaidai - ne, todėl jis siūlo „įgyvendinti PVM suvienodinimą visoms žiniasklaidos priemonėms“.

„Politikai nori padėti tiems, kurie žudo popierinę žiniasklaidą. Valstybės tikslas turi būti išlaikyti balansą tarp popierinės ir internetinės žiniasklaidos, nes popierinė žiniasklaida yra kultūringos šalies požymis. Aišku, nesame Vokietija, negalime turėti tokių milžinų, kaip „Die Zeit“, nesame JAV, todėl negalime turėti „The Washington Post“ ar „The New York Times“, bet reikia, kad mūsų valstybė palaikytų popierinę žiniasklaidą, nes ji yra literatūros pagrindas, turinti išliekamąją vertę. O dabartinis siūlymas yra galingų internetinės žiniasklaidos, diktavusios sąlygas paskutinius 10 metų, lobizmo pasekmė. Aišku, džiaugčiausi, kad visa žiniasklaida būtų remiama, bet tik ne sugriaunant nors šį menką likusį balansą“, - „Vakaro žinioms“ sakė V.Kavaliauskas.

Pasak žurnalisto, reikia pagalvoti, ką daryti, kad spauda ir toliau pasiektų žmones, nenaudojančius interneto - dėl amžiaus ar dėl to, kad provincijoje ne visur yra normalus interneto ryšys.

„Dabar norime suteikti lengvatas žiniasklaidai, kuriai ir taip gerai sekasi. Juk elektroninė žiniasklaida ir taip susigriebia beveik visą reklamą. Taip, dabar jos sumažėjo, tačiau baigsis karantinas ir ji sugrįš, o reklama internete yra itin brangi, juo labiau kad internetinę žiniasklaidą skaito daugiausiai turtingesni žmonės“, - teigė pašnekovas.

Dabartinė valdžia paskelbė, esą gelbės dėl karantino nukentėjusį verslą, tačiau popierinė žiniasklaida, praradusi didžiąją dalį savo pajamų, gelbėjama nebus.

„Bijau, kad bus gelbėjami tie, kurie ir taip turi daug pinigų. Tie, kurie guodžiasi, kad už neįvykusį koncertą prarado 20 tūkst. eurų. O ką tie 20 tūkst. eurų reikštų laikraščiui? Labai daug. Reklama į elektroninę erdvę ir taip jau pernelyg įsiveržusi. Net nebeskaitau, kai reikia laukti, kol praeis reklamos ciklas arba reklama uždengia įdomiausią straipsnio vietą. Išjungiu tą puslapį ir viskas“, - neslėpė žurnalistas.

V.Kavaliauskas priminė, kad politikai buvo pažadėję: žiniasklaida bus gelbėjama į ją dedant valstybės institucijų informaciją. Tačiau to neįvyko.

„Liūdna. Nenoriu ieškoti kaltųjų, taip elgiasi ne tik dabartinė valdžia. Visoms valdžioms tradicinė žiniasklaida reikalinga tik prieš rinkimus, kai reikia ką nors rinkėjams pažadėti. Kai nužudys spaudą, nebereikės jos gelbėti, nes juk ir „nabašnikams“ nereikia per gimtadienius dovanų dovanoti. Ir kritikos nereikės klausyti. Tačiau tikiuosi, kad tradicinės žiniasklaidos nebuvimą pajus, kaip patys nebebus valdžioje, kai bus neimlaus naujausioms technologijoms amžiaus.

Kodėl knygas iki šiol leidžiame? Juk ir knygas galime perskaityti internete. Kam skaityti, ieškoti rašytinės informacijos, kai galima „pasiguglinti“? Bet spauda yra kultūros dalis. Dabartinė karta jau nustojo rašyti popierinius laiškus, net aukščiausius pareigūnus reikia mokyti pasirašyti dokumentus įskaitomai, nes viską rašo internetu ar SMS.

Mes nužudėme paštą, kai reikia kam nors persiųsti knygą, einu į tas dėžes, net pašto ženklus nustojome rinkti, nes jie jau niekam nebeįdomūs, mat nebenaudojami. Neberašome laiškų, kurie turi išliekamąją vertę, rašome elektroniniu paštu, nors iš jų nelieka jokio prisiminimo ne tik tuo atveju, jei paštas suges ar kompiuteris sudegs, bet ir todėl, kad nematai artimo žmogaus ranka parašytų eilučių.

Aš su dideliu pasimėgavimu skaitau rašytinę spaudą, nes tai yra kultūros dalis. Be to, tai, kas parašyta laikraštyje, yra lyg akmenyje iškalta. Išlieka amžiams ir už tai tu turi atsakyti, todėl pasveri kiekvieną žodį. O internetinėje žiniasklaidoje? Jei kokia klaida - ištrina ir lyg nieko nebūta. Net bylų už neteisingą informaciją beveik nėra buvę“, - kalbėjo V.Kavaliauskas.