9 nuotr.Sostinės Musninkų g. gyventojai bergždžiai beldė į Vilniaus miesto savivaldybės valdininkų duris. Tik „Vakaro žinioms“ ėmus domėtis konflikto priežastimis, miesto valdžios atstovas teikėsi atvykti ir pažvelgti mikrorajono gyventojams į akis. Deja, džiugių žinių jiems neatvežė.
Pinigų yra ne visiems
Po „Vakaro žiniose“ pasirodžiusios publikacijos apie tai, kad Musninkų g. 2-ojo namo gyventojai jau keletą metų negali prisibelsti į už kiemo tvarkymą atsakingų institucijų duris, įvyko šio namo gyventojų ir savivaldybės atstovo Raimondo Jacunsko susitikimas.
Jo metu savivaldybės atstovas, preliminariai kiemo remonto darbus įvertinęs 30 tūkst. eurų, paragino permainų laukiančius gyventojus pačius imtis iniciatyvos. Pasak jo, sostinėje yra apie 2000 remontuotinų kiemų, visiems lėšų neužtenka, todėl pirmiausia tvarkomi avarinės būklės arba įvairiose programose dalyvaujantys kiemai. Kadangi Musninkų g. 2-ojo namo kiemas, nepaisant banguojančių ir klibančių plytelių, dar nėra avarinės būklės, pinigų jo remontui savivaldybės biudžete bent jau artimiausiais metais, tikėtina, neatsiras.
Paprašius patikslinti situaciją su kiemais, savivaldybė nurodė, kad per paskutinius penkerius metus buvo sutvarkyta apie 1400 įvažiavimų į kiemus, tačiau pripažino, kad patys kiemai ne visuomet buvo tvarkomi.
Girdint skirtingą informaciją, taip ir liko neaišku - yra kiemų tvarkymui pinigų ar ne. Kita vertus, stebint kitus savivaldybės vykdomus ar planuojamus projektus, tampa akivaizdu, jog pinigų miesto biudžete visgi yra. Priminsime, kad neseniai už 300 tūkst. eurų buvo sutvarkytas Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus kabinetas, o artimiausiu metu savivaldybė planuoja dviejų naujų tiltų, kurių kiekvienas kainuos apie 5 mln. eurų, per Nerį statybas.
Teorija ir praktika skiriasi
Apie tokius savivaldybės planus ir galimą jų kontrolę, pasiteiravus LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, buvo gautas atsakymas, kad „esminiai savivaldos bruožai - savarankiškumas ir veiklos laisvė - įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“, o „vykdomoji valdžia savivaldybių atžvilgiu turi tik ribotus įgaliojimus“. Sakant paprasčiau, galiojantys įstatymai numato faktiškai absoliučią savivaldybių veiklos laisvę visose srityse, įskaitant ir biudžeto pinigų naudojimą.
Tiesa, įstatymai numato ir politikų atskaitomybę savivaldybių gyventojams. Tačiau šia teise, kaip rodo reali situacija, naudojamasi labai retai. Savivaldybių gyventojams, išskyrus vieną kitą aktyvesnį asmenį, vis dar trūksta valios ir noro priversti politikus atsakyti už savo darbus ar priimamus sprendimus, o šie metai iš metų sėkmingai naudojasi tokia visuomenės apatija.
Architekto, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Algirdo KAUŠPĖDO komentaras:
Nereikia smulkmeniškai apsiriboti vienu kiemu ar namu. Dirbti reikia plačiu frontu, apimant keletą vystymosi krypčių. Aš tik už tai, kad miestai pritrauktų kuo daugiau investicijų, kad būtų kaip galima daugiau judėjimo. Lietuva turi puikiai išvystytą statybinę industriją, gerus specialistus, o ir kišenių, iš kurių galima paimti pinigų tokiems darbams, tikrai yra. Dabar, kai bankai išvis nemoka palūkanų arba net kalba apie minusines palūkanas, tikrai galima skolintis iš paprastų žmonių. Infrastruktūros ir renovacijos darbams vis dar galima pasinaudoti ES parama, tačiau matant, kai tai nevyksta, kyla rimtų abejonių dėl esančiųjų valdžioje ūkinių gebėjimų.
Pažiūrėkite, kaip sparčiai vystosi Lenkija, kokie ten tiesiami keliai, o mes niekaip nesugebame baigti kelio Vilnius-Utena remonto. Sutvarkė porą atkarpų ir viskas, darbai stojo.
Kitas klausimas - pastatų renovacija. Tiek Vilnius, tiek Kaunas čia gerokai atsilieka ne tik nuo užsienio, bet ir nuo tokių miestų, kaip Jonava ar Visaginas, kur jau sėkmingai renovuoti ištisi kvartalai.
Beje, kalbant apie renovaciją, tai turėtų būti ne tik pastatų fasadų padailinimas bet ir sostinei ypač aktualių parkavimo vietų klausimo sprendimas. Matėte, kas vakarais darosi Pilaitėje ar Perkūnkiemyje? Automobiliai faktiškai statomi vienas ant kito. Situacija į gerą pasikeistų įrengus naujas požemines parkavimo aikšteles arba daugiaaukščius garažus. Ne tik pagerėtų šiuose rajonuose gyvenančių asmenų gyvenimo kokybė, bet ir išaugtų jų turimo nekilnojamojo turto kainos. Tik kažkodėl to nedaroma.
Mano nuomone, tai, kad pokyčiai Vilniuje nevyksta, labiau yra ne finansavimo, o gebėjimo organizuoti ir tinkamai koordinuoti didelės apimties darbus klausimas.
