1 nuotr.„Respublikos" savaitės akiratyje - „Eurovizijoje" aukštą - aštuntąją - vietą užėmusi lietuvių grupė „The Roop" ir vertinimo komisijų siunčiamos politinės žinutės. Nebūtinai visada valingos, bet vis vien liudijančios tam tikras simpatijas ar antipatijas.
Anot „The Roop" lyderio Vaidoto Valiukevičiaus, „to roop" - senas angliškas žodis, reiškiantis „išrėkti", „išverkti". Jei iš 39 šalių, dalyvavusių „Eurovizijoje", lietuviai laimėjo 8-ąją vietą, vadinasi, mūsų „išrėkta žinia - Lietuva!" nuskambėjo labai garsiai. Mūsų grupę žiūrovai įsidėmėjo jau pernai, kai socialiniuose tinkluose masiškai paplito daina „On Fire" („Degantis"). O šiemet geras emocijas papildė ir „Discoteque" („Diskoteka").
Nulis už užsienio politiką?
„Eurovizijos" rengėjai pabrėžia, kad šis konkursas yra nepolitinis. Bet galima politikuoti ne tik lozunginiais dainų tekstais. Yra ir sunkiau pastebimo politikavimo. Galima manyti, kad komisijų balsai labiau atspindi oficialų konkrečių valstybių požiūrį į kitą valstybę. Jis gali būti draugiškas, mažiau draugiškas, apydrungnis ar visiškai abejingas. Aišku, negalima tų komisijų skiriamų balų visiškai suabsoliutinti. Tačiau „Eurovizijoje", kaip ir sporte, teisėjų simpatijos ar antipatijos vis vien egzistuoja. Tad šiuo požiūriu nieko nestebina, kad oficialioji Australija traktuoja Lietuvą kaip visišką nulį. Mat šis žemynas pernelyg toli nuo Lietuvos. Mes jo gerovei ar negerovei neturime jokios įtakos. Irgi nieko nuostabaus, kad Lietuvai visiškai abejinga oficialioji Malta ar Kipras. Ypač pastarasis. „Eurovizijose" palaikantis graikus. Lygiai, kaip graikai palaiko kipriečius. Mes visiškai neįdomūs oficialiajam Bukareštui ir oficialiajai Prahai. Per mažai kultūrinių ar ekonominių sąsajų. Sieja tik tai, jog esame Europos Sąjungoje ir NATO. Tačiau, kas liūdniausia, mus visišku nuliu laiko ir tos turtingosios valstybės, į kurias lietuviai emigruoja sunkiai dirbti ir užsidirbti. Oficialioji Švedija, Norvegija, Danija, Belgija, Nyderlandai, Austrija, Anglija, o varge, netgi Islandija, matyt, mus traktuoja tik kaip fizinio darbo jėgą. Šių šalių komisijos mus įvertino nuliais.
O dabar - pats liūdniausias pastebėjimas. Lietuva savo užsienio politikoje nuolat gina, palaiko Ukrainą, o oficialusis Kijevas iš tos gynybos nemato jokios realios naudos. Skyrė mūsų politinėms pastangoms, aimanoms, pagrūmojimams Rusijai lygiai nulį. Įvertino mus lygiai taip pat, kaip ir Rusija. Nuliu. Ir lygiai taip pat kaip oficialioji Lenkija. Nuliu. Nors mes Lenkiją laikome savo strategine partnere, kartu Kijevą giname, o ant Kremliaus sutartinai kiauksime.
San Marino fenomenas
Tai kas mūsų oficialieji draugai? Kas iš tikrųjų mano, jog Lietuva bent Europos politikoje turi tam tikrą svorį? Labiausiai tuo tiki Italija ir Izraelis. Latvija tuo tiki tiek pat, kiek ir San Marinas. Nors dauguma lietuvių netgi negalėtų iškart atsakyti, kur tas San Marinas yra. Kur ieškoti oficialaus draugo, skyrusio Lietuvai 6 balus. Turtingiesiems šveicarams mes rūpime labiau nei Sakartvelui ar Suomijai. Oficialusis Tbilisis mūsų politinę įtaką tevertina 3 balais. Nors mūsiškė užsienio politika dėl Sakartvelo ardosi beveik tiek pat, kiek ir dėl Kijevo. Lygiai taip pat mus nuliais laiko oficialioji Moldova. Apmaudu, kad nieko neduodama mums, solidarizavosi su Kremliumi. Vokietija - ir ta davė mums vieną oficialųjį balą. O oficialusis Talinas? Negi tik dviejų balų tebuvome verti?
Ukrainiečiai ir kartvelai - jėga!
Tačiau vaizdas pasikeičia, kai 65-ojoje „Eurovizijoje" pradedami skaičiuoti eilinių žiūrovų balsai. Štai čia prasiveržia visiškai kitokios simpatijos. Aišku, reikia įvertinti, kad tose šalyse balsuoja ir lietuviai emigrantai, bet nemanau, kad lietuviai masiškai emigravo dirbti į Ukrainą ar Sakartvelą. Iš žiūrovų balsų gausos matome, kad ir ukrainiečiai, ir kartvelai mums nuoširdžiai simpatizuoja. Kad mus palaiko ir latviai, ir estai, ir net australai. Kad draugų turime ir Rusijoje. Kad visos politinės užkardos - dirbtinai ar nedirbtinai statomos - subyra, sueižėja prieš „The Roop" grupės talentą. Jo skleidžiamas teigiamas emocijas. Žiūrovų balsai atskleidė, kad lietuviai labai palankiai vertinami Vokietijoje. Mūsų emigrantai negąsdina nei švedų, nei norvegų. O šit Izraelio žiūrovų per daug nesužavėjome.
„Eurovizijoje", be abejo, daugiausiai balsuoja jaunesni žiūrovai. Nes ne visi senjorai tokiais konkursais domisi ir ne visi ištveria naktį sulaukti konkurso rezultatų. Tad įdomu, kaip finale balsavo lietuviai. Abipusė simpatija su ukrainiečiais - akivaizdi. Tiek mūsų žiūrovai Ukrainai, tiek ukrainiečiai mums davė po 12 balų. Konkursą laimėjusiems italams atseikėjome 10 balų, nors eiliniai italai mums davė tik 5. Išvada - lietuviai, padarę išimtį tik Ukrainai, toliau simpatizavo turtingoms šalims - Prancūzijai (8), Suomijai (7), Šveicarijai (6), Norvegijai (5), Islandijai (3), Belgijai (2), Švedijai (1). Ir Rusijai, skirdami jai 4 balus. Tad atrodo, kad lietuviams labiausiai imponuoja už juos turtingesni užsieniečiai. O patys simpatizuoja ne tik Krymą praradusiems ukrainiečiams, bet ir „krymnašistams". Tad sunku perprasti tą lietuvio sielą.
Puiki „The Roop" perspektyva
Visgi, kai oficialių komisijų vertinimai taip tragiškai nesutampa su eilinių žiūrovų įvertinimais, kyla klausimas - kam skirta „Eurovizija"? Kiekvienas atlikėjas atsakys, jog žiūrovams. Nes būtent jie užpildo koncertų sales, moka už bilietus. Todėl „Eurovizijos" jau matė pačių įvairiausių laimėtojų. Ir kudakuojančių kaip višta, ir sijonuotų barzdočių. Ir tokių kaip šiemetiniai laimėtojai italų rokeriai „Maneskin", kurie net buvo įtarti narkotikų vartojimu. Šis konkursas yra visiškai nenuspėjamas. Tačiau klysta tie, kurie mano, jog žiūrovų simpatijas gali laimėti tik vaivorykštinės pakraipos dainiai. Ar kažko pavartoję. Ar su itin brangiais specialiaisiais efektais. Toli gražu. Aštuntąją vietą laimėjo mūsiškiai, kurių negalėtum įtarti esant netradicinės orientacijos. Jie išliks populiarūs ir po „Eurovizijos". Tai ne tas atvejis, kai šio konkurso laimėtojai pasidžiaugia savo triumfu, o paskui tyliai išnyksta. Nes masiniam žiūrovui jie visiškai neįdomūs. „The Roop" - neišnyks. Ši grupė turi ne tik puikų vokalistą, bet ir puikius šokėjus. Stebinančius originaliais, sunkiai atkartojamais judesiais. Per pandemiją užsisėdėjusiai Europai dabar labiausiai norisi judėti, juoktis, žaisti, gauti bent kiek teigiamų emocijų. „The Roop" visa tai ir pasiūlė.
