respublika.lt

Tęsiasi diskusija, ar Mindaugas - vienintelis Lietuvos karalius

(0)
Publikuota: 2023 vasario 04 10:25:00, Deimantas KNIŠKA
×
nuotr. 1 nuotr.
Gediminas ir Mindaugas. Wikipedia.org nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, prof. Juozas Skirius prisijungė prie viso būrio Lietuvos kultūrinės šviesuomenės atstovų, kurie teigia, jog Lietuva praeityje turėjo ne vieną karalių - Mindaugą - bet ir daugiau. Tiesa, profesorius, priešingai nei minėti šviesuomenės atstovai, kol kas neragina dabartinių politikų Lietuvos didiesiems kunigaikščiams įstatymiškai suteikti karalių titulą.

 

 

Siūlo įteisinti įstatymiškai

Atvirame laiške, pernai liepą adresuotame prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, premjerei Ingridai Šimonytei, Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei, raginta ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovams gražinti jų karališkuosius titulus bei įteisinti „senosios Lietuvos valstybės karališkų statusų bei titulų vartojimo praktiką Lietuvos švietimo sistemoje ir Lietuvos valstybės diplomatinėje rašyboje".

Tarp pasirašiusių laišką - vertėjas, poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Braziūnas, kitas šios premijos laureatas, poetas, eseistas, buvęs „Respublikos" žurnalistas, Rimvydas Stankevičius, literatūrologas, kultūros istorikas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Anicetas Bučys, archeologas, istorikas, Seimo narys, akademikas Eugenijus Jovaiša, rašytojas, publicistas, filosofas Vytautas Rubavičius ir kiti.

Seniai keliamas klausimas

Prie jų tam tikra prasme prisijungia ir dar vienas žinomas istorikas prof. J.Skirius. Tik jis kol kas bent jau neakcentuoja, kad titulai būtų suteikti įstatymiškai.

Pasak jo, jeigu dėl Mindaugo karaliaus titulo niekas nesiginčija, tai dėl kitų valdovų statuso yra pasisakoma nevienareikšmiškai. Dar 2009 m., švenčiant Lietuvos tūkstantmetį, dr. Rasa Gečaitė paskelbė drąsų, dokumentais paremtą straipsnį „Išniekinta Lietuvos karalystė ir karaliai". Valdovų titulų klausimams dėmesį skyrė ir Lietuvos mokslo akademija, surengusi seminarą apie Lietuvos karalius, straipsniuose juos yra aptarę istorikė Auksė Ūsienė, profesorius Alvydas Butkus ir kiti.

„Verta paminėjimo ir dr. Algimanto Bučio solidi, didelės apimties knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje", skirta senovės Lietuvos valdovų (iki XV a. pradžios) istorinių titulų analizei. Jo tyrimo išvados griauna pasenusį mitą apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą. Autorius rašo, jog Šv. Brunonas Bonifacijus 1009 m. pakrikštijo lietuvių karalių Netimerą. Išeivijoje JAV lietuviai istorikai, tokie kaip Jonas Dainauskas, Rimantas Kunčas-Žemaitaitis, Violeta Rutkauskienė ir kiti, taip pat vienareikšmiškai pasisako, kad Lietuvą iki XV a. pradžios valdė karaliai.

Taigi, nors atrodytų, kad yra pakankamai tyrinėjimų ir šaltinių, rodančių priešingai, bet iki šiol akademinėje bendruomenėje dominuoja „tradicinis" vertinimas: vadovėliuose mokiniai randa Lietuvos valdovus - didžiuosius kunigaikščius. Kodėl? Vieną priežastį man, dar 1998 m. stažuotės metu Čikagoje, bandė paaiškinti istorikas Jonas Dainauskas, kuris 40 metų tyrinėjo Lietuvos ir Lenkijos santykius. Anot jo, senųjų laikų Lietuvos tyrinėtojai lietuviai yra stipriai paveikti lenkų istoriografijos. Norint geriau suprasti, ką istorikas turėjo omenyje, tenka dar kartą panagrinėti šį klausimą", - dėsto J.Skirius.

Slavų įtaka

Pasak jo, Lietuvos istoriografijoje vyrauja nuomonė, kad Lietuva turėjo vienintelį karalių Mindaugą (1200 (?)-1263), o jo valdoma Lietuvos karalystė teišbuvo apie 7 metus.

„Tačiau tai įtikina ne visus, besidominčius senųjų laikų istorija. Tuo labiau, keistai atrodo, kad Lietuvos valstybė greičiausiai yra vienintelė Europoje, kuri po savo valdovo Mindaugo mirties nežlugo, o jos teritorija tik didėjo ir šalis stiprėjo. Bet ši karalystė kažkaip ir kažkieno buvo „pervadinta" į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK), o jos valdovai - didžiaisiais kunigaikščiais?!", - stebisi profesorius.

Jam dar įdomiau yra tai, kad XIII-XIV amžiais (iki Vytauto valdymo pradžios), kaip pažymi kai kurie istorikai, nėra nė vieno rašytinio dokumento (išskyrus slavų metraščius), kuris paliudytų buvusią LDK. Visuose to meto dokumentuose (Mindaugo ir Gedimino laiškai, jų sutartys, popiežių laiškai ir bulės, Livonijos ordino ir P. Dusburgiečio kronikos ir t. t.) minima Lietuvos karalystė ir jos karaliai (lotynų k. Rex, vokiečių k. Kunig). Tik Jogaila, vedęs karalaitę Jadvygą, Lietuvos karaliaus titulą pakeitė į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą. Tai pirmas tokio įvardijimo liudijimas.

Karaliais vadino net priešai

„Tai kodėl Lietuvos valdovus istorikai vadino ir vis dar vadina didžiaisiais kunigaikščiais? Atsakymas gali būti trumpas - mat buvo stipriai įsigalėjęs teiginys, kad tik popiežiaus palaiminti krikščionių valdovai turėjo teisę būti vadinami karaliais. Tokia tradicija siekia VIII a., kai popiežius palaimino karaliumi frankų valdovą Pipiną Trumpąjį, būsimo garsaus imperatoriaus Karolio Didžiojo tėvą. Tačiau, deja, šis argumentas neišlaiko kritikos, nes tai paneigia pačių popiežių raštai, kuriuose Lietuvos valdovai yra vadinami karaliais, o Lietuva - karalyste", - primena J.Skirius.

Jis akcentuoja, kad net ir Vokiečių ordino metraštininko Petro Dusburgiečio kronikoje XIV a. pradžioje Lietuva daug kartų įvardijama kaip karalystė, o Vytenis ir Gediminas minimi kaip Lietuvos karaliai. P.Dusburgietis aprašo popiežiaus Jono XXII norą 1324 m. apkrikštyti „lietuvių ir daugelio rusų garsų karalių" Gediminą. Tačiau šis atsisakė. Nepaisant šios aplinkybės, Gediminas vis vien kronikoje vadinamas karaliumi. Be to, P.Dusburgietis mini ir Lietuvos karalių Pukuverą, kurio sūnus yra Vytenis. Taip pat ir Treniotą - Lietuvos karaliaus sūnų.

„Taigi, netgi priešiškai nusiteikę kalavijuočių ir kryžiuočių ordinų riteriai-vienuoliai, kaip ir nesėkmingai Lietuvos krikšto siekę popiežiai ir kiti oficialūs asmenys, tikrai neturėjo tikslo aukštinti mūsų valdovų. Bet juos, matyti, įvardino tikraisiais titulais. Todėl ir minėtus jų dokumentus reikėtų vertinti kaip neginčytinus teisinius įrodymus vadinti Lietuvą karalyste, o jos valdovus - karaliais. Tai nėra smulkmena, bet esminis dalykas, nes karalystės pervadinimas į LDK „ištrina" valstybingumo statusą ir įteisina tam tikrą žemių sąjungą bei pavaldumą kitai valstybei, t. y. karalystei. Bet nė vienas Lietuvos valdovas iki Vytauto Didžiojo „virš savo galvos" neturėjo jokio kito valdovo, jie nebuvo kažkieno vasalai ar submonarchai", - akcentuoja prof. J.Skirius.

Dviejų rūšių karaliai

Pasak vieno iš žymiausių šių laikų lietuvių kalbos istorikų akademikų, prof. Zigmo Zinkevičiaus, karaliai yra dviejų rūšių. Pirmoji yra valdovai, neturintys virš savęs siuzereno (vasalų valdovo), taigi niekam nepriklausantys, kurie patys save laikė karaliais ir taip juos vadino kitų šalių valdovai, net popiežiai. Antroji - valdovai, popiežiaus „pateptieji" karaliai, tokie kaip Mindaugas, kuris 1251 m. priėmė krikščionybę, o 1253 m. buvo vainikuotas karaliumi.

„Kyla klausimas, iš kur atsirado kunigaikščio ir didžiojo kunigaikščio titulai ir kodėl jie Lietuvoje prigijo. Svarbu pažymėti, kad mes nežinome, kaip Lietuvos valdovus titulavo patys lietuviai. Neabejotinų žinių neturime. Gali būti, kad tai buvo kunigas, vadas, valdovas ar viešpats, nes tik taip galima versti kanceliarine slavų kalba rašytuose raštuose vartojamą Lietuvos valdovo titulą Hospodar. Suprantama, kad tokia padėtis apsunkina tyrinėtojų darbą.

Antra, viena iš priežasčių, kodėl mūsų valdovai vadinami didžiaisiais kunigaikščiais, galėtų būti tai, kad nuo XIV a. pradžios lietuviai pradėjo sėkmingą karinę ekspansiją į Rytus, prisijungdami slavų-rusėnų žemes, iki tol pavaldžias mongolų-totorių Aukso ordos chanams. Slavų žemių valdovai buvo vadinami kniaziais (kunigaikščiais) ir slavai natūraliai lietuvių valdovus įvardino sau suprantamais titulais. Tačiau tuo metu šis titulas slavų žemėse reiškė chanų vietininko titulą. Chanai skyrė ir vyriausią vietininką - didįjį kunigaikštį (velikij kniaz), kuris buvo pavaldus siuzerenui chanui. Lotyniškai - Magnus Dux", - pabrėžia istorikas.

Aukso viduriukas

„Bet didžiausia įtaką padarė Lenkijos politikai, o vėliau ir lenkų istorikai, pradėdami Lietuvos valdovams taikyti LDK titulą nuo lenkų kronikininko Jano Dlugošo laikų, t. y. nuo XV a. antros pusės. Jų pastangų tikslas - parodyti pasauliui, kad praeityje Lietuva buvo tik kunigaikštystė, o Lenkija - karalystė. Lenkai griežtai laikėsi tos linijos ir mokslo leidiniuose", - samprotauja J.Skirius.

Pasak jo, labai gražiai 1414 m. savo dienyne rašo Burgundijos riteris ir diplomatas Ghillebert de Lannoy (Žilberas de Lanua), suformuluodamas Lietuvos ir jos valdovo titulą: „Atvykau aplankyti Lietuvos karalystės ir josios karaliaus kunigaikščio Vytauto".

„Atkreiptinas dėmesys, kad visuomenei kai kurie istorikai jau pateikia „aukso vidurio" vertinimą - dažniau kalbama ne apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, bet apie Lietuvos valdovus. Tai jau šis tas. Be to, ir mokykliniai istorijos vadovėliai nuolat atnaujinami, ir, reikia tikėtis, kad atsiras vadovėlių autorius ar autorė, kurie mokiniams pateiks dokumentais pagrįstus mūsų valdovų titulus. Tikėkimės!", - reziumuoja prof. J.Skirius.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
40
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritartumėte siūlymui atsisakyti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar naudojatės socialiniu tinklu „TikTok"?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +7 C

+1 +5 C

 

-3 +1 C

+5 +10 C

+1 +7 C

 

-2 +2 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-10 m/s