respublika.lt

Teks mokytis taupyti maistą

(0)
Publikuota: 2020 rugsėjo 29 13:02:10, Dalia BYČIENĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Teks mokytis taupyti maistą. Redakcijos archyvo nuotr.

Rugsėjo 29-ąją, pasaulis ir Lietuva pirmą kartą mini Tarptautinę sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą dieną. Šią minėtiną dieną pernai paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Skelbiama, kad dėl stichijų ir konfliktų pasaulyje badauja kas dešimtas žmogus.

 

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Maistas atliekomis virsta tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse. Europos Sąjunga yra numačiusi iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje maisto grandinėje. Šalys turės išsileisti nacionalinius aktus, kaip numatoma mažinti maisto švaistymą.

Kaip sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėja Eglė Petrokienė, maisto švaistymas yra problema visoje maisto tiekimo grandinėje. Nuo grūdo iki stalo. Naujausiais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse maisto daugiausia iššvaistoma namų ūkyje - apie 53 proc. Nemažai atlikusio maisto išmetama perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (apie 5 proc.). Pasaulyje per metus daugiausia išmetama dar tinkamų vartoti vaisių, daržovių bei šakniavaisių.

Nuoroda „Geriausias iki..." informuoja apie maisto saugą. Tai nurodoma ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių. Kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų ir pan. Pasibaigus nurodytam terminui, šie produktai dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi. Nuoroda „Tinka vartoti iki..." (maksimalus tinkamumo vartoti terminas) žymimas greitai gendantis maistas, per trumpą laiką galintis neigiamai paveikti žmonių sveikatą. Taip ženklinami mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai ar pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir pan. Pasibaigus nurodytam terminui, šie produktai gali būti nesaugūs ir neturi būti vartojami. Dėl tų pačių priežasčių siūloma tikrinti namuose esančio maisto ženklinimo etiketes ir vadovautis principu - pirmas į šaldytuvą, pirmas - iš šaldytuvo. Taip pat nesižavėti akcijomis „vienas už dviejų kainą". Prisideda sezono metu atsirandantis tam tikrų produktų perteklius, netinkamas maisto produktų laikymas, transportavimas, neįvertinamos gamybos apimtys.

Maisto švaistymas daug pasako apie žmonių kultūrą, mentalitetą. Dabar ruduo, pilni sodai obuolių, bet reta girdėti skelbiant dovanojant atliekamus vaisius, daržoves. Anot E.Petrokienės, tokios akcijos jau atsiranda viešuosiuose tinkluose. Bet tai lašas. Kažkam nebepatinka išvaizda, kažkam skonis. Bet reiktų prisiminti, kad kas nebetinka mums, vadinasi, gali būti atiduota labdarai.

Informacija

Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų. Europos Sąjungoje - 88 mln. tonų. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis - apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s