Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje valstybė paduota į teismą dėl šalyje pavasarį paskelbto karantino. Tai padarė įmonė „Aukštaitijos implantologijos klinika". Ji prašo atlyginti beveik 70 tūkst. eurų siekiančią žalą. Teisininkai sako, kad tokių bylų bus ne viena.
1 nuotr.
Verslas įsitikinęs, kad Vyriausybė neturėjo įgaliojimų uždaryti verslų, todėl, tai padariusi, neteisėtai apribojo žmonių teises, pažeidė įstatymus bei Konstituciją. Bendrovė prašo teismo pripažinti Vyriausybės taikytus ūkinės veiklos ir nuosavybės ribojimus neteisėtais bei atlyginti beveik 70 tūkst. eurų siekiančią žalą. Suma paskaičiuota, įvertinus, kiek pajamų įmonė neteko dėl karantino.
Verslas laikosi požiūrio, kad Konstitucija nenumato Vyriausybei teisės taikyti tokius ribojimus kaip ūkinės veiklos uždraudimas, nes jie galimi tik įvedus nepaprastąją padėtį. Tad ribojimus įvesti galėjo tik Seimas. Tačiau Vyriausybei paskelbus karantiną, po dviejų savaičių Seimas pakeitė ir papildė įstatymus, bandydamas atbuline data įteisinti Vyriausybės įvestus draudimus.
Pirmojo posėdžio metu teismas nusprendė surinkti papildomus duomenis. Įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją pateikti Pasaulio sveikatos organizacijos karantino rekomendacijas, kuriomis ji vadovavosi. UAB „Aukštaitijos implantologijos kliniką" teismas įpareigojo pateikti informaciją apie pasinaudojimą parama įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19, bei papildomus paaiškinimus dėl patirtos žalos. Artimiausiuose posėdžiuose teismas turėtų nagrinėti ir prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškintų, ar Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų.
Valstybės parama neatlygina žalos
Kaip „Vakaro žinioms" sakė įmonei atstovaujantis advokatas Nerijus Zaleckas, šiuo metu įmonė skaičiuoja valstybinę paramą, kurią gavo dėl paskelbto karantino. Tačiau ši parama, pasak teisininko, nekeičia situacijos, kadangi buvo daug mažesnė nei patirti nuostoliai dėl veiklos nevykdymo. „Įmonė gavo dalies darbuotojų, buvusių prastovose, atlyginimų kompensaciją. Ministerija laikosi pozicijos, kad valstybė teikė pagalbos priemones verslui ir to turėtų užtekti. Tačiau tai nesusiję su negautomis įmonės pajamomis. Darbo užmokesčio kompensacija taip pat siekė tik dalį darbuotojui mokamo užmokesčio. Likusią dalį turėjo dengti pati įmonė.
Valstybės suteikta parama yra daug mažesnė, nei prarastos įmonės pajamos. Skaičiuojant prašomą priteisti žalą mes skaičiavome būtent negautas pajamas. Jų įmonė negavo dėl Vyriausybės paskelbto karantino. Jeigu dėl neteisėtų valstybės sprendimų verslas negali vykdyti veiklos, tada turi būti kompensuojami visi patiriami praradimai, o ne tik ta dalis, kurią valstybė pati nori kompensuoti", - sako advokatas N.Zaleckas.
Panašios bylos vyksta ir kitose šalyse. Dar balandžio mėnesį Prahos teismas pripažino neteisėtais Čekijos sveikatos ministerijos pritaikytus prekybos ir paslaugų sektorių veiklos draudimus bei judėjimo laisvės ribojimus. Neseniai Jungtinėje Karalystėje teismas įpareigojo valstybę atšaukti draudimus veikti barams, nustatęs, kad sprendimas priimtas nepagrįstai.
Numato ir daugiau bylų
N.Zaleckas sako manantis, kad dėl šią savaitę įsigaliojančių griežtesnių karantino ribojimų, teismus ateityje pasieks daugiau panašių bylų. Pirmiausia todėl, kad uždraudus dalies verslo veiklą, atsiranda diskriminacija. Be to, kyla klausimų, ar griežtinimus, prilygstančius Nepaprastosios padėties įstatymui, priimdama Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų. Mat nepaprastąją padėtį šalyje įvesti gali tik Seimas. „Labai stebina tai, kad kai kurie naujosios Vyriausybės nariai pavasarį kritikavo draudimus, sakydami, kad tokie įmanomi tik įvedus nepaprastąją padėtį, nes pažeidžiamos žmonių teisės. Šiandien tie patys žmonės tvirtina dar griežtesnius ribojimus kartu draudžiant net žmonių judėjimą, o tai iš esmės atitinka Nepaprastosios padėties įstatymą, nors jį patvirtinti gali tik Seimas. Manau, dėl šių ribojimų ateityje turėsime nemažai teisminių ginčų", - sako advokatas N.Zaleckas.
