Teismas brangiai įvertino įrašus apie „vaikų tvirkinimo stovyklą“

Teisminis ginčas kilo dėl kelių T.Baranausko įrašų. Viename jis dalijosi „Anglų kalbos studijos" interneto svetainės nuotrauka ir paskelbė prierašą: „Tai - Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos organizatorius". Kitame įraše jis pasidalijo stovyklos vadovės ir jos poros socialinio tinklo anketų nuotraukomis ir pridėjo, kad tai „Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos vadovė" ir „jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė)".

Nors pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino skundą, antros instancijos teismo nutartimi buvo pripažinta, kad T.Baranauskas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios pažemino viešosios įstaigos „Anglų kalbos studija" dalykinę reputaciją ir ieškovės A.P. I., stovyklos vadovės garbę ir orumą. Teismas įpareigojo T.Baranauską apie tai pranešti socialinio tinklo anketoje.

Tyrė dėl nepilnamečių tvirkinimo

Pernai vasarą „Facebook" dalintasi L.Kernagio įrašu apie minėtą stovyklą, kuriame pasakojama jo dukros ir klasiokės patirtis joje. „Iš 7 vadovų 4 buvo homoseksualūs. Gėjai ar lesbietės. Paklausus mergaičių, iš kur tai žino, jos atsakė, jog visa stovykla tai žinojo. Vienas iš vadovų, 19-metis vaikinas vis atslinkdavo į mergaičių palapinę ir klausė, - jūs pora ar ne? Ar žinot, kad mergaitė su mergaite yra žymiai geriau, nei su berniuku?" - rašė L.Kernagis. Jis tvirtino susisiekęs su stovyklos vadove, tačiau ji atšovė, kad mergaitė išsigalvoja. „Vakaro žinios" tuomet paskelbė straipsnį, kur kalbėti drįso daugiau tėvelių, kurių vaikai lankėsi stovykloje. Po straipsnio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nepilnamečių tvirkinimo, vėliau tyrimas buvo nutrauktas, nes surinkti duomenys nepatvirtina tvirkinimo. Pareigūnai taip pat pranešė, kad patys tėvai į juos nesikreipė, o vaikų apklausti nepavyko.

Todėl istorikas T.Baranauskas stebisi, kodėl teistis stovyklos atstovai nusprendė su juo. „Man atrodo, kad turėtų būti aiškinamasi su pirminiu šaltiniu. Sakau taip ne todėl, kad norėčiau permesti kažkam atsakomybę, tik manau, kad būtent pirminis šaltinis ir gali kažką įrodyti arba paneigti. Jis turi duomenis ir liudininkus. Manau, kad į teismą buvo paduotas atsitiktinis žmogus.

Teismas gal net neturėtų priimti tokio ieškinio. Nejau kiekvienas, komentuodamas ar besidalijantis informacija gali būti paduotas į teismą? Tai yra absurdas. Bet paaiškėjo, kad toks absurdiškas būdas įmanomas. Viešojoje erdvėje yra daug įvairios informacijos, kuria žmonės dalijasi ir komentuoja, nebūdami tos informacijos šaltiniais ar liudininkais. Dabar reikia visiems bijoti garsiai pasakyti, ką perskaitei", - svarstė T.Baranauskas.

Tokius argumentus jis išdėstė ir teisme: „Įrašuose jis tik komentavo jau keletą dienų iki tol viešojoje erdvėje plačiai paskleistą rezonansinę informaciją apie incidentą ieškovių organizuotos vaikų anglų kalbos stovykloje, kurios pirminis šaltinis yra žinomo muzikos kūrėjo ir atlikėjo, buvusio Seimo nario L.Kernagio įrašas „Facebook" paskyroje, kuriuo atsakovas pasidalino tą pačią dieną. Ieškovės ne tik viešai nepaneigė įraše paskelbtų faktų, leidžiančių vertinti tokį vieno iš atsakingų stovyklos vadovų elgesį kaip dorovinį jiems patikėtų nepilnamečių tvirkinimą, bet juos iš esmės patvirtino ir pati ieškovės vadovė. Ieškovės nereikalavo paneigti įraše paskelbtų faktų, tačiau reikalauja paneigti tik šių (kitų asmenų paskelbtų) faktų vertinimus, vėliau plačiai sklidusius socialiniuose tinkluose."

Taip pat T.Baranauskas teismui pateikė argumentaciją, kad sąvoka „tvirkinimas" vartojo ne kaip baudžiamosios teisės sąvoką: „Žodis „tvirkinimas" nesietinas su jo vartojamu baudžiamosios teisės kontekste, o yra šnekamosios kalbos žodis, kurį reikia suprasti ta prasme, kurią nurodo „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas". Žodis „tvirkinti" jame apibūdinamas kaip iš veiksmažodžio „tvirkti" išvestas priežastinis veiksmažodis, iliustruojamas pavyzdžiu: „prastas pavyzdys tvirkina žmones". Veiksmažodžio „tvirkti" reikšmė nurodoma „eiti iš doros, pasileisti".

Tad stovyklos apibūdinimas jo tekste yra moralinis ir etinis aptariamos stovyklos įvertinimas."

T.Baranauskas teismui nurodė, jog stovyklos vadovė į jį kreipėsi, kad šis įrašus pašalintų. Tuomet jis juos koregavo, papildydamas žodžiu „įtariama", kad būtų išvengta neteisingų interpretacijų. „Tai, ką papasakojo L.Kernagis, mano supratimu yra tvirkinimas. Aš tai pavadinau vaikų tvirkinimo stovykla, kai dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvau apkaltintas, kad esu homofobas. Bet prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, išeitų, kad ten irgi dirba homofobai? Argi anglų stovyklos reikalas yra kalbėti apie lytinius santykius? - svarsto T.Baranauskas.

Žinia ar komentaras?

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ginčo įrašai, nepaisant to, kad jie suformuluoti pakankamai kategoriškai, negali būti vertinami kaip žinia, nes jie paskelbti reaguojant į viešai iki šių įrašų paskleistą informaciją, teikiant subjektyvų jos vertinimą (nuomonę). „Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės, kuri vadovauja VšĮ „Anglų kalbos studija", ir atsakovo pažiūros dėl seksualinės orientacijos skiriasi, tačiau šių pažiūrų skirtumas negali būti pagrindu menkinti vieną iš kažkurių pažiūrų ar to, kad asmuo neslepia jo turimų pažiūrų nuo kitų asmenų ir/ar jas skleidžia, prilyginti pastarųjų asmenų tvirkinimui", - taip pat rašoma teismo nutartyje. Taigi, teismas nustatė, kad T.Baranauskas nepaskleidė žinios, bet paskleidė nuomonę, kuri žemina ieškovių garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją.

Tačiau antros instancijos teismas nusprendė kitaip. Nutartyje rašoma, kad ne L.Kernagis, o būtent T.Baranauskas paskleidė informaciją apie abi ieškoves - stovyklą ir jos vadovę, mat L.Kernagis savo įraše nepaminėjo konkrečiai, apie ką kalbą. „Be to, šiame įraše nėra reiškiama kaltinimų ar įtarimų tvirkinimu ar tokių veiksmų organizavimu ieškovėms. Taigi, niekas niekada negalėjo įtarti ir neįtarė, kad su šiais pasisakymais yra susijusios ieškovės. Būtent atsakovas į viešumą paskleidė ieškovių duomenis, jų nuotraukas. Atsakovo viešai paskelbti ir šioje byloje prašyti paneigti teiginiai yra ne objektyvus vertinimas, kaip nurodo atsakovas, o išsigalvoti teiginiai apie neegzistuojančius faktus", - rašoma teismo nutartyje.

Kovoja už teisę į nuomonę

„Vakaro žinių" paklaustas, ar svarstant iš šios dienos perspektyvos, laiką atsukus atgal, rašytų tokius įrašus, T.Baranauskas sako kovojantis už teisę komentuoti viešai jau paskleistą informaciją: „Tai nėra faktų išsigalvojimas, tai yra konstitucinė teisė. O jeigu informacija neteisinga, tegul aiškinamasi su tais, kurie pirmi paskleidė informaciją." Tad jis neslepia, kad ketina antros instancijos teismo sprendimą skųsti Aukščiausiajam Teismui, o pralaimėjus ten - neatmeta galimybės ginti savo teises ir Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Teko atlyginti solidžią sumą

Visgi antrosios instancijos teismo sprendimas turi būti vykdomas iš karto. Tad paskleistą informaciją T.Baranauskas paneigė. O taip pat jam buvo priteista atlyginti apie 3000 neturtinės žalos ir beveik 6000 eurų bylinėjimosi išlaidų. Galbūt mažai kas ir žinotų apie visą šį procesą, jeigu ne ši suma. T.Baranauskas parašė viešą pagalbos prašymą ir vos daugiau kaip per savaitę neabejingi žmonės suaukojo pinigus. Istorikas neslepia, kad palaikymas jį maloniai nustebino. „Kai išgirdau idėją, kad viešai kreipčiausi į žmones, gana skeptiškai ją vertinau. Nemaniau, kad kažkam tai rūpės. Tačiau daugiau kaip 680 žmonių prisidėjo. Tai rodo, kad tokie dalykai žmonių nepalieka abejingų", - sako T.Baranauskas.

Jis taip pat prisipažįsta dar svarstantis, ar pačiam nereikėtų imtis teisinių priemonių, ginant savo garbę ir orumą: „Po teismo sprendimo buvo išplatintas pranešimas spaudai, kuriame sakoma, neva aš nuteistas už šmeižtą. Nežinau, kaip į tai reaguoti, nes tai nėra tiesa. Byla buvo dėl garbės ir orumo pažeidimo, dėl dalykinės reputacijos žeminimo. Tai yra civilinė byla.

O šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai yra apkaltinimas kriminaliniu nusikaltimu, kuo aš nebuvau kaltinamas. Pranešimą platino advokatas, kuris puikiai žino, kuo skiriasi šmeižtas nuo garbės ir orumo pažeidimo. Tad tai galima pavadinti sąmoningai platinamu melu."