Skundus nagrinėti atsisako

„Vakaro žinios" jau yra rašiusios apie ne vieną teismui pateiktą skundą prieš Galimybių pasą. Pavyzdžiui, vilnietis Vidmantas padavė Lietuvą į teismą dėl Galimybių paso ir paprašė panaikinti žmones segreguojančio Galimybių paso galiojimą ir pripažinti, kad jis pažeidžia žmogaus teises. Vilniaus apylinkės teismas paprašė vilniečio patikslinti skundą, tačiau, net ir tą padarius, teismas ieškinį priimti atsisakė. Pareikšta, kad Galimybių pasas buvo priimtas Vyriausybės nutarimu, o tą atšaukti, esą gali tik pati Vyriausybė.

Vidmantas tikina neketinąs sutikti su tokiu teismo sprendimu ir skųs nutartį. Jis neslepia, kad jeigu prireiks, pasieks ir Strasbūrą, kad tik būtų apgintos Lietuvos gyventojų teisės. Galimybių pasą vyras vadina vergo pasu ir tikisi, kad teismas pripažins, jog Galimybių pasas pažeidžia prigimtines Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas žmonių teises ir laisves.

Tokį patį sprendimą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo išgirdo ir grupė įvairių specialistų, teismui pateikusių grupinį ieškinį prieš Galimybių pasą ir jo įvedamus ribojimus. Nutartis buvo skųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris ieškinį priimti taip pat atsisakė. Dėl to buvo paduotas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris šiuo metu jį nagrinėja.

„Įdomu tai, kad teismai skundo neatmeta, o atsisako nagrinėti. Nes jeigu skundas nepagrįstas, jis atmetamas. O šiuo atveju atsisakoma skundus nagrinėti. Beveik neabejoju, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims analogišką sprendimą, nes matome, kad skirtingi teismai beveik tokiais pačiais sakiniais atsisako priimti nagrinėti skundus. Negana to, jeigu skundas pateikiamas ne tame teisme, neišaiškinama, į kokį teismą pareiškėjui reikėtų kreiptis. Manau, tai yra akivaizdus nenoras nagrinėti tokius skundus", - „Vakaro žinioms" sakė grupinį ieškinį padavusiems gyventojams atstovaujanti teisininkė Daiva GUOBIENĖ.

Skųsti valdžią galima tik konservatoriams

Teisininkė pastebi, kad teismai, atsisakydami nagrinėti skundus, argumentuoja, esą prezidento, Seimo ar Vyriausybės veikla negali būti ginčijama ar skundžiama. „Jų priimami teisės aktai ir yra jų veikla. Formuojama praktika, kad negalime skųsti Vyriausybės, Seimo priimamų įstatymų ir tvarkų, prezidento dekretų. Tai nėra šventi raštai, kurių negalima skųsti, tačiau būtina vykdyti.

Ar mūsų teismai neįgalūs nagrinėti tokius skundus, kad siunčia į Konstitucinį teismą? Į jį galima kreiptis tik praėjus visas nacionalines teismines procedūras. Be to, žmonės visai neseniai gavo galimybę kreiptis į KT. Ar tai reiškia, kad kone trisdešimt metų jie negalėjo skųsti Seimo ar Vyriausybės veiklos?" - svarsto teisininkė.

D.Guobienė primena, kad praktikoje teismai jau yra nagrinėję panašius skundus. Pavyzdžiui, konservatoriai ne kartą į teismus kreipėsi dėl buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos priimamų sprendimų (kompensuoti pigiausią vaistą ir ligoninių vadovų skyrimo tvarkos): „Tokie skundai buvo priimti nagrinėti ir išnagrinėti. O kai skundžia ne konservatoriai, o paprasti žmonės, teismai bando mus įsitikinti, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio raštai kažkuo išskirtiniai ir neskundžiami. Ar teismai bando mums parodyti, kad ne visi mes lygūs prieš įstatymus ir Konstituciją?"

Keliauja į EŽTT

Tačiau kovai Lietuvos teismuose pasibaigus, ieškiniai keliaus toliau. Jeigu atsitiktų taip, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atsisakys skundą nagrinėti, tai bus tiesus kelias grupiniam skundui keliauti į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.

„Prieš tai ketiname kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką Gintarą Kryževičių, kuris pastaruoju metu aktyviai dalyvauja teismo veikloje, atnaujina įvairias bylas. Prašysime, kad jis ir mūsų atveju pasielgtų analogiškai. Nes mes neklausiame teismo, ar Vyriausybės nutarimas yra teisėtas, mes sakome, kad su konkretaus nutarimo įsigaliojimu, apribotos iki tol turėtos žmogaus galimybės ir teisės, todėl prašoma tokį nutarimą atšaukti.

Be to, Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos priimtoje rezoliucijoje nurodoma, kad skiepai nėra privalomi, o neskiepyti žmonės neturi patirti diskriminavimo. Lietuva viešai deklaruoja europinės teisės viršenybę, tuomet gerbkime tai, ką deklaruojame", - sako D.Guobienė. Ji primena, kad daugybėje šalių teismai naikina karantino metu šalyse priimtus ribojimus kaip neproporcingus.

Teisininkė atkreipia dėmesį ir į kitą priežastį, kodėl taip sunku žmonėms ir verslams apskųsti Vyriausybės priimamus sprendimus.

„Atrodo, kad duonos galiojimo laikas yra ilgesnis, nei pandemijos valdymą apibrėžiančio Vyriausybės nutarimo. Nes nutarimas keičiamas įrašant naujus žodžius ar pastraipas, tad yra nemažai atvejų, kol žmogus pradeda bylinėtis, nutarimas, dėl kurio yra ginčas, jau būna pakeistas arba negaliojantis. Manau, kad tai yra daroma sąmoningai. Todėl grupinis ieškinys yra vienas geriausių sprendimų. Jam būdingas sutrumpintas gynybos kelias. Tokio tipo ieškiniai nagrinėjami skubos tvarka", - sakė D.Guobienė.

Informacija

Primename, kad skundas dėl Galimybių paso jau pasiekė ir Konstitucinį Teismą. Prieš savaitę 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms frakcijoms, kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Vyriausybės nutarimas, nustatantis Galimybių pasą, neprieštarauja Konstitucijai bei įstatymams. Seimo narių grupė kreipimesi pažymi, kad Galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.