Teisininkė, advokatė, buvusi Seimo narė Zita Šličytė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų. Tad ir klausiu, ar tikėjo šio svarbaus valstybei dokumento sudarytojai, kad ateityje lietuviams kils abejonių, kokios jie yra lyties ar kas yra šeima?

„Kurdami Lietuvos Respublikos Konstituciją, labai daug dirbome, - prisimena Z.Šličytė. - Nuo 1988 metų iki 1992 metų spalio 25 dienos. Jau Sąjūdžio laikais buvo keletas Konstitucijos projektų iš Mokslų akademijos, o Aukščiausiojoje Taryboje jau buvo sudaryta Konstitucijos rengimo grupė. Vėliau grupėje įvyko skilimas. Susidarė teisininko Kęstučio Lapinsko ir teisininko, Kovo 11-osios akto signataro Egidijaus Jarašiūno grupė. Aš likau prie E.Jarašiūno.

Rengiant Konstitucijos projektą buvo daug konferencijų, į Konstitucijos kūrimą pasitelkėme Amerikos lietuvius teisininkus, o dabar „chunveibinai" tvarką daro, drasko tai, kas neliečiama. Nori išmontuoti valstybę, viską suardyti, sugriauti. Nesugeba įstatymo gero projekto paruošti, bet prie Konstitucijos lenda.

Nematau, ką Konstitucijoje reikia keisti, išskyrus merų rinkimus pataisyti. Mes buvome tarybiniai žmonės, prisiminėme darbo žmonių vykdomuosius komitetus, o kaip funkcionuoja demokratinė savivalda, nelabai įsivaizdavome. Savo vizijose, aišku, reikėjo ir merus numatyti. Todėl reikia atitinkamo straipsnio dėl savivaldos, o visa kita Konstitucijoje palikti. Neišgalvoti naujos šeimos sampratos, nes šeima iš viso yra valstybės pagrindas. Jei šeimos nėra, nebus ir valstybės. Nors dabar stengiamasi viską išplauti, išmontuoti", - „Vakaro žinioms" sakė Z.Šličytė.

- Kas, jūsų nuomone, ypač užsiima demontažu?

- Seimo pavasario sesijoje Laisvės partija toliau įgyvendina savo siekius dekriminalizuoti lengvus narkotikus, panaikinti alkoholio ribojimus, medikamentinius abortus įvesti.

Užsiima pasturgaliniais reikalais.

Prezidentas kalba apie Gerovės valstybę, o Laisvės partijos programoje kalbama apie gyvūnų gerovės valstybę.

Laisvės partija apie Šličytę negalvoja. Pasijutau įžeista. Rūpinasi gyvūnų gerove, o žmogaus gerovė jiems nerūpi.

- Ar Konstitucijos kūrėjai galėjo numatyti, kad valstybė taip degraduos?

- O Dieve, kiek buvo konferencijų. Kiek užrašų knygelėse prirašyta! Šitiek svarstyta, išsibarta, plaukų nusirauta! Ar galvojome tada, kad Konstitucijos 38 straipsnis bus prilygintas dviejų vyrų ar dviejų moterų santykiams, kurie pretenduos į tokį patį statusą kaip santuoka? Juk lietuviams santuoka yra ir sakramentas.

Labai gerbiu notarus, jų kvalifikacija šiuo metu yra aukšta, bet ne notarai turi nutraukti santuokas. Tai ne sandoris, kai mane išsinuomojo, panaudojo ir numetė kaip daiktą... Bet ko stebėtis, jei Seimo narys, Tautos atstovas joja ant vienaragio.

Jokios neapykantos nejaučiu, bet noriu padorumo bent šiek tiek. Jei yra žvejų, medžiotojų draugijos - tos subkultūrinės organizacijos kuriasi natūraliu pagrindu, o šitie (LGBT bendruomenė - aut. past.) nori privilegijų visokių.

Sakykite, ar jūs balsavote už tokią Konstituciją? Ten įrašyta, jog lietuvių kalba - valstybinė, o dabar? Pavadinimai - angliški visur. Blogiau nei rusų kalba. Rusifikacija buvo prievartinė, jai priešinomės, o dabar anglų kalba - demonstratyvus „pasipijarinimas".

- O kodėl devyni KT teisėjai skiriami ne vienu metu?

- Kad įsibėgėtų jų rotacija, kad KT visada būtų labai profesionalių teisininkų. Man sunku pasakyti, kaip jie dirba, nes niekada nebuvau teisėja, bet Juozas Žilys, KT teisėjas, vėliau - pirmininkas, buvo tikras profesionalas, labai plačių demokratinių pažiūrų.

O pastaruoju metu menko teisėjų kvalifikacija ir kompetencija. Gėdingas faktas - KT pirmininko Dainiaus Žalimo kadencija pasibaigusi prieš metus - ir dirba! Aš būčiau atsistatydinusi. Sakiusi politikams - ką norit, tą darykit, bet aš kaip teisininkas negaliu dirbti kadencijai pasibaigus.

Gėda sėdėti metus ir galimai priimti savo draugams, politikams naudingus nutarimus. Tikras teisininkas nesėdėtų metus kadencijai pasibaigus. Bet užpakaliai prie kėdžių prilimpa, kai KT pirmininko alga didesnė nei šalies prezidento, valstybės vadovo.

Visiškai krenta pasitikėjimas tokiu institutu, kaip Konstitucinis Teismas. Jie ne saugo, bet darko Konstituciją...

Kai visi tyli, tai ką aš, pensininkė, dabar sėdinti kaime, galiu pasakyti? Raskevičius (Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas - aut. past.) kalba apie vertybes. Kokias? Kad pasikasytų užpakalius? Rūpi tik pasturgaliniai reikalai, klyno politika.

Mes buvome kukliau auklėjami, nors buvo nedemokratiški tarybiniai laikai, o dabar gyvename agresyviausios homoseksualizacijos valstybėje.

Iš vaikų vaivorykštę pavogė, bet tai gilesnis taikymas. Vaikui nuo mažens brukamos kitokios „vertybės".

- O kodėl nuspręsta KT teisėjus skirti būtent 9 metams?

- Buvo diskusijų skirti ir iki gyvos galvos, nes dar tik mokėmės demokratijos. Tarybiniais laikais bolševikų vadai sėdėdavo savo postuose po 50 metų, o mes buvome išsiilgę demokratijos ir norėjome tokią praktiką pakeisti.

Specialistai ir po 5 tarnybos metų šiek tiek pradeda profesine prasme degraduoti. Kaip ir visur. Merų kadencija taip pat turi būti ribota. Profesine prasme degraduoja net eiliniai žmonės, o jie (merai, teisėjai, politikai - aut. past.) per daug susireikšmina tokiuose postuose.

Kai žinai, jog šiandien esi Seimo narys, o rytoj - eik lauk, kitaip žiūri į savo pareigas. O jei žmogų išrinks iki gyvos galvos - kiek jis „pridirbs".

Komentuoja Kovo 11-osios akto signataras Rolandas Paulauskas

Kiek Konstitucijos aiškinimas priklauso nuo pačių asmeninių asmenybių? Atsakau - vos ne 100 proc.

Kažkada prieina prie manęs Aukščiausiojoje Taryboje Aloyzas Sakalas ir sako - reikia mums Konstitucinį Teismą turėti. Aš jam sakau - Aloyzai, įstatymus sukursime be vargo, bet iš kur mums gauti idealių žmonių, kurie tiktų į teisėjus?



Dar vienas teiginys - teisės normos vienos iš principo neveikia, jos veikia tiek, kiek yra politinės valios laikytis tų normų. Čia ne Lietuvos, bet viso pasaulio valstybių problema.

O asmeninės intelektualinės žmogaus savybės, sąžiningumas, sugebėjimas plačiau matyti reiškinius įgyjamos ne universitetuose. Šias savybes gauni gimdamas, iš tėvų tam tikros struktūros susidėlioja.

Norime gerai gyventi, kažkam patikti, yra negebėjimas atsispirti prieš tam tikrų grupių spaudimą. Mes dabar ir taip gyvename tokioje epochoje, kai objektyvumo nėra. Ir ne tik Lietuvoje. Visoje Vakarų civilizacijoje.