respublika.lt

Teisėjai išsireikalavo didesnių atlyginimų už papildomą darbą

(0)
Publikuota: 2021 liepos 08 09:00:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Monika Navickienė (Kairėje). Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Keli teismai prieš gerą dešimtmetį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, jog Temidės tarnai per mažai gauna už papildomą darbą. Aišku, KT išaiškino, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Išaiškino dar 2011-aisiais. Tačiau ankstesnėms vyriausybėms ir seimams turbūt neatrodė normalu, kad teisėjai patys lemtų savo algų dydį, todėl nieko nedarė, tačiau dabartinė Vyriausybė nusprendė, kad algas didinti vis dėlto reikia.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo pagaliau imtis įgyvendinti 2011 m. KT sprendimą dėl teisėjų darbo apmokėjimo už darbą bei budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, padidėjusį darbų krūvį ir pavadavimą. Tiesa, tam dar turės pritarti ir Seimas.

Šiuo metu numatyta, kad teisėjų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos (apskaičiuojama koeficientą padauginus iš pareiginės algos bazinio dydžio (kuris šiemet yra 177 eurai) ir priedo už ištarnautus metus (3 proc. teisėjo pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, bet ne daugiau kaip 30 proc. pareiginės algos). Už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. KT teisėjams priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir vienkartinės priemokos metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis nemokamos, nes jie viršvalandžių ir nedirba.

KT 2011 m. vasario 14 d. nutarimu konstatavo, kad teisėjams, atliekantiems tam tikras funkcijas, kai reikia dirbti viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis, pagal įstatymą mokamos vienkartinės priemokos nėra proporcingos jų išdirbtam laikui, nes jos ribojamos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimus sudaro: pareiginė alga, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, apmokėjimas už darbą bei budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, priemokos už padidėjusį darbų krūvį ir apmokėjimas už pavadavimą; už darbą ar budėjimą bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme poilsio ir švenčių dienomis siūloma teisėjo pasirinkimu mokėti dvigubo jo pareiginės algos su priedu už tarnybos stažą dydžio atlygį arba jam per artimiausią mėnesį suteikti dvigubos trukmės poilsio laiką, arba šį poilsio laiką pridėti prie kasmetinių atostogų. Už suteiktą poilsio laiką būtų mokamas teisėjo pareiginės algos su priedu už stažą dydžio atlygis. Papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis - apie 420 tūkst. eurų.

Bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose dirba 786 teisėjai, jų priskaičiuotos pareiginės algos dydis 2021 m. nuo 2867,4 euro (apylinkių teismuose) iki 3398,4 euro (Aukščiausiajame Teisme). KT dirba 9 teisėjai, vidutinis teisėjo darbo užmokestis 2020 m. IV ketv. buvo 5163 eurai.

Tai - antras pagal senumą iki šiol neįgyvendintas KT sprendimas. Iš viso tokių iki šių metų birželio buvo net 19. Seniausią iki šiol neįgyvendintą KT priėmė dar 2010-aisiais. Jis, beje, irgi susijęs su pačiais Temidės tarnais: nuspręsta, kad nuostata, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Konstitucijai.

Tačiau Seimas neskuba įgyvendinti ir tų KT išaiškinimų, kurie nepatogūs jam pačiam. Pvz., šią liepą įsigaliojo pernykštis KT išaiškinimas, kad 2018 m. Seimo priimta nauja Referendumo įstatymo redakcija prieštarauja Konstitucijai (ir pagal priėmimo tvarką, ir dėl turinio: KT užkliuvo nuostata, kad referendumas gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka). Todėl nuo liepos iki tol, kol Seimas nepataisys įstatymo, draudžiamos bet kokios referendumo iniciatyvos. Aišku, valdžiai tai patogu - piliečiai negalės kištis net matydami, kad priiminėjami netgi viešajam interesui prieštaraujantys teisės aktai. Seimas neskuba įgyvendinti ir 2016 m. KT nutarimo, kuriuo nuspręsta: nuostata, kad už posėdžių nelankymą Seimo nario alga gali būti mažinama tik trečdaliu, yra ydinga. Kol ji neištaisyta, nuostata apie algos sumažinimą iš viso negalioja, t.y. net absoliutiems pravaikštininkams negali būti nubrauktas nė centas. O Seimas, aišku, jos nė neketina taisyti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s