Techninės apžiūros pokyčiai: ką reikėtų žinoti vairuotojams

- Taigi, vaizdo stebėjimo kameros. Kokia jų pagrindinė užduotis?

- Užbėgdamas už akių, pasakysiu, kad vaizdo stebėjimo įrangą Šiaulių techninių apžiūrų centras yra įsirengęs kur kas anksčiau, negu sugalvota jas numatyti oficialiu susisiekimo ministro įsakymu - 2015-aisiais. Įmonė turi vidaus tvarkos taisykles, kad korupcijos apraiškų būtų kuo mažiau, tad pagrindinė kamerų funkcija - antikorupcinė.

Negaliu dėti prie širdies rankos ir užtikrinti, kad korupcija čia neegzistuoja - būta, kai su kontrolieriais dėl šios priežasties teko atsisveikinti. Tačiau kameras įrengėme ne tik dėl korupcijos. Vaizdo kamerų medžiaga - objektyvus įrodymas, kilus ginčui tarp kontrolieriaus ir kliento dėl techninės apžiūros eigos arba rezultato.

- Netrukus įsigalios Techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše numatytas pakeitimas, kad prieš techninę apžiūrą iš transporto priemonės privalu susirinkti viską, kas nesusiję su jos eksploatavimu ir ką būtų galima interpretuoti kaip kyšį. Ką manote apie tai?

- Toks reikalavimas numatytas ir juo teks vadovautis.

Kontrolieriai manęs klausia, kaip teks elgtis, jei, pavyzdžiui, dėtuvėse tarp transporto priemonės priekinių sėdynių ar ant prietaisų skydelio bus priberta centų. Tarsi galimo kyšio apraiška... Manau, kad nederėtų nusileisti iki absurdo, subertas smulkmes įvardijant kaip galimos nusikalstamos korupcinės veikos įkaltį.

- Nuo liepos 11 d. numatomas mokesčio už techninę apžiūrą didinimas. Drastiškai?

- Nemanau, kad dabartinio 19,60 euro mokesčio už pirminę apžiūrą kilimas iki numatomo 21,90 euro ir 3-11 eurų už pakartotinę apžiūrą papiktins transporto priemonių savininkus. Juolab kad lengvųjų automobilių privalomoji apžiūra atliekama kas dvejus metus.

Kainų šuolis už elektrą, degalus ir kt. diktuoja mokesčio kilimą ir šioje srityje.

- Kartais vairuotojams atrodo, jog kontrolieriai kimba be priežasties, dėl smulkmenos. Pasitaiko tokių nusiskundimų?

- Būna. Ir juos aiškinantis dažnai talkina jau minėtos vaizdo stebėjimo kameros.

Noriu pasakyti, kad techninė transporto priemonės apžiūra vyksta griežtai laikantis aprašo, kuriame numatyta, ką kontrolieriai turi fiksuoti - kontrolė vyksta pagal oficialius punktus. Kartais vairuotojai pyksta, kad kontrolierius, liaudiškai sakant, kimba, nes, pavyzdžiui, nepritvirtintas akumuliatorius. Bet pagal aprašą jis privalo būti pritvirtintas dėl saugumo.

- Kokie dažniausi nustatomi automobilio defektai, kurie lemia privalomosios techninės apžiūros rezultatą - „praėjo" arba „nepraėjo"?

- 54 proc. automobilių, kuriems atliekama privalomoji techninė apžiūra, pasiseka iš pirmo karto.

Tarp tų, kurie „nepraėjo", dažniausiai aptinkami defektai: netinkamas stabdžių veikimas, pakabos, rankinio stabdžio, žibintų nesureguliavimas.

Ar daug vairuotojų, keisdami sezonines padangas, iš naujo sureguliuoja žibintus? O reikėtų. Būna, kad kontrolieriai, atsižvelgiant į užimtumą, patys pareguliuoja automobilių šviesas, jei jos tėra vienintelis transporto priemonės defektas. Tačiau Techninių apžiūrų centras nėra servisas, kuris teikia tokią paslaugą - daugeliu atvejų automobilis siunčiamas tai atlikti pas specialistus ir atvykti pakartotinei apžiūrai.

Pasitaiko atvejų, kai automobiliui nustatoma dešimt ir daugiau didelių trūkumų. Tokiu atveju specialistas gali tiesiog nutraukti techninę apžiūrą ir automobilį teks varyti iš naujo, panaikinus visus defektus.

- Koks mūsų automobilių parkas?

- Tendencija ne vienerius metus išlieka panaši - vyrauja 12-14 metų senumo automobiliai. Šiek tiek daugiau atsiranda elektromobilių, tačiau ne tiek, kiek norėtųsi. Galvoju, kad tam turi įtakos valstybės pozicija, kuri neskatina hibridinių transporto priemonių plėtros. Kad ir kalbant apie elektromobilių įkrovimo stoteles - Šiaulių mieste tokių vos kelios, jau nekalbant apie rajonų centrus ir gyvenvietes. Jei žmogus negyvena privačiame name, kaip ir kur jis galėtų, kada prireikus, įkrauti savo automobilio bateriją? Infrastruktūra nėra sukurta.

Kalbant apie maršrutinių autobusų parką, tai Šiauliuose jis gerokai atjaunėjęs, kartu ir geresnės techninės būklės. Kitas reikalas apie rajonų centrams priklausančius autobusus - ten jaunėti, švelniai sakant, dar yra kur.

- Ką patartumėte transporto priemonių valdytojams, besirengiantiems techninei apžiūrai?

- Patarčiau neskubėti į servisą ir ieškoti trūkumų. Rekomenduoju pasinaudoti techninių apžiūrų centro teikiama techninės apžiūros paslauga, kurios metu vairuotojui pateikiamas automobilio patikros aktas, kuriame nurodoma, ką būtina pakeisti, suremontuoti, sureguliuoti, iki sukaks privalomos techninės apžiūros data.

Nedidelis pavyzdys iš mūsų praktikos. Žmogus įsigijo apynaujį automobilį su technine apžiūra, liudijančia, kad įsigyta mašina yra tvarkinga. Tačiau vieną dieną į specializuotą servisą pasikeisti tepalų užsukęs vyras sužinojo, kad jo automobilyje reikia daug ką keisti, remontuoti ir atnaujinti - viso to „malonumo" sąmata apie 2000 eurų.

Vyras kreipėsi į mus su pretenzija dėl automobilio techninės apžiūros kokybės. Neinformavus kontrolierių apie specializuotame servise rastus defektus, buvo atlikta automobilio apžiūra. Kontrolieriai trūkumus atrado, tačiau paaiškėjo, kad jie ne tokie, kuriuos būtina nedelsiant šalinti - keisti detales, remontuoti. Pakeisti, žinoma, galima, bet ar tikrai reikia keisti tai, kas gali dar ilgokai tarnauti?