Taškymasis pinigais skamba vis garsiau

Verta paminėti, kad valdantieji posėdį norėjo sužlugdyti. Konservatorius Bronislovas Matelis iš karto pareiškė, kad visus pirkimus vertina STT, FNTT, Viešųjų pirkimų tarnyba, todėl svarstė, ar seimūnams verta „tikrinti tuos, kurie tikrina kažką". Kitas konservatorius Andrius Kupčinskas kalbėjo nuosaikiau, tačiau irgi nenorėjo, kad visuomenė sužinotų apie galimus neskaidrius sandorius, todėl pasiūlė rengti uždarą posėdį. Vis tik šie pasiūlymai buvo atmesti.

Komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis pradėjo nuo to, kad „Litexpo" valdyboje yra asmuo, kuris vadovauja ir vienos iš bendrovių, laimėjusių pirkimus, vadovas - laimėti pirkimai už 3 mln. eurų, nors kita įmonė esą siūliusi paslaugas už kone trečdaliu mažesnę sumą. Mintyje jis turėjo „Telia Lietuva" vieną vadovų Aleksandrą Golodą. Kita jo paminėta įmonė - „Bitė Lietuva", kuri tikina galėjusi paslaugas suteikti 900 tūkst. eurų pigiau.

„Telia Lietuva" Verslo padalinio vadovas Danielius Karpovičius komisijos posėdyje tvirtino, kad į „Telia Lietuva" nukreipta kritika yra „įžūli spekuliacija". Visų pirma dėl to, kad A.Golodas yra deklaravęs visus interesus ir nuo visų sprendimų priėmimo esą nusišalino, negalėjo daryti poveikio.

Pasak D.Karpovičiaus, „Bitė Lietuva" laimėti pirkimo nebūtų galėjusi, nes perkamos ne mobilaus ryšio, o aukšto lygio IT sprendimo su daug saugumo elementų paslaugos. Ir dar akcentavo, esą konkurentė užsiima spekuliacijomis kalbėdama, kad galėjo paslaugas pasiūlyti milijonu pigiau - esą „kaip galima pateikti bet kokią kainą, jei žinai tik tam tikrus bendrus sutarties dalykus ar kategorijas?"

„Bitė Lietuva" reguliavimo reikalų vadovas Vitalijus Kirvaitis atsikirto, kad beveik milijonu eurų pigesnę kainą bendrovė paskaičiavo remdamasi informacija, kuri buvo nurodyta sutartyje. Taip pat atsikirto, kad „Bitė Lietuva" galėjo pasiūlyti ir paslaugas su saugumo elementais, nes ir pati „Telia Lietuva" kai kurias paslaugas teiks subrangovų pagalba. Tačiau esą „Litexpo" parodų rūmai akivaizdžiai iš anksto buvo pasirinkę laimėtoją, nes daugybė elektroninio pašto užklausų apie būsimus konkursus buvo ignoruojama.

„Mums arba atsakoma, kad nežinoma, apie kokius konkursus eina kalba, arba nukreipiama į žmogų, kurio neįmanoma pasiekti", - teigė V.Kirvaitis.

Bendrovės „Baltic Production Service" vadovas Povilas Lėckas tikino, kad „Litexpo" už kai kurias paslaugas permokėjo dvigubai. Taip pat stebėjosi, kad „Litexpo" į apklausas įtraukė ir vieną įmonę, kurios vadovams, o gal ir pačiai įmonei, pareikšti įtarimai dėl kyšio davimo siekiant laimėti vieno ankstesnio renginio Klaipėdoje organizavimą. P.Lėckas prisipažino esantis konservatorių partijos narys ir pareiškė turintis daug klausimų partiečiams, nes per 20 metų versle tokių dalykų dar nebuvo matęs.

Apie tai, kodėl buvo bendraujama ir su kyšininkavimu įtariama įmone, kelis kartus komisijos narių paklaustas „Litexpo" direktorius Justinas Bortkevičius atsakė, esą tokia informacija „Litexpo" nėra viešai prieinama, o jei apie tai būtų sužinota iš specialiųjų tarnybų, įtariamoji įmonė būtų iš konkursų pašalinta. Tačiau STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė paneigė J.Bortkevičiaus žodžius: Litexpo" tokią informaciją būtų gavusi, jei kreiptųsi. Bet nesikreipė.

Prie posėdžio prisijungęs garsus šalyje prodiuseris Martynas Tyla sakė norintis pakalbėti kaip metų muzikos apdovanojimų vienas organizatorių ir labiausiai stebėjosi, jog už apšvietimo įrangą firmai „Muzikos ekspresas" bus sumokėta per 1,5 mln. eurų. Pasak jo, net 10 tūkst. žmonių talpinančioje arenoje apšvietimas kainuotų 15-20 tūkst. eurų, 30 tūkst. eurų būtų didžiuliai pinigai, o už 1,5 mln. eurų mažiausiai 30 kartų būtų galima apšviesti „Žalgirio" arenoje vykstančius muzikinius apdovanojimus. Nors NATO renginyje net ir brangiai kainuojantys fejerverkai nenumatomi.

„Kyla daug klausimų, kodėl kiti konkurse negalėjo dalyvauti. Jei viskas taip vyktų, kaip vyksta dabar, visi labai gerai gyventume", - reziumavo M.Tyla.

Beje, net konservatoriui Jurgiui Razmai įtarimų sukėlė, ar tik dalis įmonių konkursus laimėjo ne iš bičiulystės, nes kažkodėl rinkos lyderiai buvo atmesti. Negana to, dalis laimėtojų registruoti tuo pačiu adresu, kaip ir „Litexpo". J.Bortkevičius tikino: tai, kad dalis laimėtojų registruoti tuo pačiu adresu, bičiulystės nereiškia - jos „Litexpo" rūmuose tik nuomojasi patalpas, dažniausiai - sandėlius.

„Reikia suprasti, kad šis Lietuvai išskirtinis renginys bei su juo susiję organizaciniai darbai, taip pat ir viešieji pirkimai, privalo laikytis nulinės tolerancijos bet kokiai nesėkmei, o tai pirmiausia reiškia ir nulinę toleranciją rizikai gauti nekokybišką paslaugą ar visai jos negauti konkrečiu laiku, o kalbame apie maksimalias apkrovas, aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus. Bet koks „feilas" lemtų nenusakomo dydžio žalą Lietuvos reputacijai", - tvirtina J.Bortkevičius.