1 nuotr.Grupė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojų ir alumnų paskelbė kolektyvinį kreipimąsi į instituto bendruomenę, kuriuo smerkia profesoriaus Vytauto Radžvilo sprendimą viešinti jį dėl pažiūrų skundusių studentų pavardes ir žiniasklaidai vėliau pateiktus šio žingsnio komentarus. Buvusi TSPMI administracijos darbuotoja Giedrė Ona Biržytė socialiniuose tinkluose paskubėjo pasidalinti džiugia žinia, kad jai kartu su TSPMI dėstytojais pasirašius šį kolektyvinį raštą „artėja šventoji inkvizicija“. Tai iškalbingas prisipažinimas, išsklaidantis daug abejonių dėl šio keistai nedalykiško kreipimosi pobūdžio ir tikslų.
Niūrias asociacijas kelia pats TSPMI darbuotojų kreipimosi pasirašymo būdas ir jo signatarų sąrašas. Tęsiant liūdniausias sovietmečio tradicijas, kai būdavo rengiamos „darbo žmonių spontaniško pasipiktinimo ir smerkimo“ kampanijos, šį kreipimąsi taip pat pasirašė ir pasipiktinimą prof. V.Radžvilo „neetišku elgesiu“ išreiškė daug jo paskaitų niekada neklausiusių, TSPMI nedirbančių ir nesimokančių bei profesoriaus apskritai nepažįstančių asmenų.
Tai - Marijuš Antonovič, prof. Natalija Arlauskaitė, Monika Baltrušaitytė, Tadas Balza, doc. dr. Egidijus Barcevičius, Marijus Bernatavičius, Giedrė Biržytė, Rūta Daktariūnaitė, doc. dr. Justinas Dementavičius, doc. dr. Liutauras Gudžinskas, doc. dr. Dovilė Jakniūnaitė, prof. Tomas Janeliūnas, dr. Dovilė Jonavičienė, dr. Laurynas Jonavičius, Tautvydas Juškauskas, Sabina Kubekė, dr. Nerijus Maliukevičius, Simona Merkinaitė, prof. Vitalis Nakrošis, Izabelė Nebilevičiūtė, Marija Norkūnaitė, Guoda Paužaitė, doc. dr. Nerija Putinaitė, prof. Ainė Ramonaitė, Andrius Romanovskis, Lina Saulėnaitė, doc. dr. Deividas Šlekys, Žilvinas Švedkauskas, Agnija Tumkevič, Romas Turonis, Jogilė Ulinskaitė, Vilma Vaitiekūnaitė.
Pasirašę dėstytojai teigia esą solidarūs su „V.Radžvilo šmeižiamais kolegomis, nes viešai dėstomos spekuliacijos jų atžvilgiu neturi jokio pagrindo“. Jų pasirašytame kreipimesi nėra nurodomas nė vienas konkretus šmeižto faktas. Dokumentą pasirašę vis dar prestižiniu laikomo instituto akademinės bendruomenės nariai taip pat pamiršta, kad šmeižtas yra baudžiamas ir todėl kaltinimus šmeižtu būtina pagrįsti. Pasirašiusieji taip pat skelbia manantys, kad prof. V.Radžvilo netinkamas „euroskeptiškas“ pažiūras skundusių studentų paviešinimas buvo neetiškas elgesys. Demokratinėje ir teisinėje valstybėje šmeižto ir kitokio neetiško elgesio faktai turi būti įrodomi akademinės etikos institucijose, prireikus - ir per teismą. Šito nebuvo padaryta. Tačiau, nesant ar nesiekiant etiškumą vertinančių institucijų išvadų, aukščiau jų iškeliama sava nuomonė.
Tai, kad inicijuojant ir skelbiant kreipimąsi buvo ignoruojami teisinės valstybės principai ir akademinio gyvenimo etinės normos, atrodo itin keistas politologų akademinės bendruomenės narių elgesys. Logiškai suprantamas toks kreipimosi tekstas tampa tik darant prielaidą, kad žodžiai „artėjanti šventoji inkvizicija“ nėra tik vaizdinga metafora, o greičiau savaip suprastą pilietinę pareigą atlikusios buvusios instituto darbuotojos nebūtinai sąmoningai, tačiau autentiškai perteiktos tikrosios kreipimosi nuostatos bei siekiai. Dalykiškai neargumentuotas ir į kolektyvinės nuomonės autoritetą mėginantis apeliuoti raštas iš tiesų yra ne kas kita, o mūsų dienų inkvizicija, kad ir kuo jį laikytų kiti jį pasirašiusieji.
VU TSPMI vadovybė, iki šiol nesugebėjusi pripažinti politizuoto studentų prašymo dėl V.Radžvilo paskaitų pobūdžio, savo institucijos informaciniais kanalais platindama toliau pateikiamą dėstytojų „šventosios inkvizijos“ kreipimąsi, faktiškai išreiškia nebylią paramą jo teiginiams. Lygiai taip pat instituto administracija reagavo į 2012 m. žiniasklaidoje paskelbtą šiuo metu institute nebedirbančio doc. Klaudijaus Manioko straipsnį. Jame prof. V.Radžvilas vadintas pseudomokslininku, apkaltintas radikalios dešinės paranoja, tačiau tekstas vis tiek paskelbtas VU TSPMI tinklaraštyje ir, nepaisant daugiau nei 150 studentų pasipiktinimo, nesulaukė jokio instituto administracijos vertinimo.
Kaip, vertindami TSPMI studentų skundą dėl V.Radžvilo „euroskeptiškų“ pažiūrų, tvirtino Kovo 11-osios Akto signatarai Aloyzas Sakalas ir Bronislovas Genzelis, kalbininkė Jūratė Laučiūtė ir kiti žinomi sąjūdiečiai, tokie skundai primena neostalinizmo laikus ir garsiuosius 1958-ųjų studentų skundus prieš profesores Meilę Lukšienę, Vandą Zaborskaitę ir Ireną Kostkevičiūtę dėl jų paskaitose pažangių studentų jaučiamos „nacionalizmo dvasios“. Tolesnė TSPMI administracijos ir dėstytojų kolektyvo laikysena parodys, ar į tą pačią studentų gretą stoja ir dėstytojų užkurta „inkvizicija“.
Parengta pagal www.propatria.lt
