respublika.lt

Šventinė nedarbo savaitė: reikia ar ne? visas tekstasnuotraukos (16)

2019 gruodžio mėn. 05 d. 11:50:21
Vidmantas MISEVIČIUS

Nenumaldomai artėja šventinės dienos - gruodžio 24, 25 ir 26. Iš visos darbo savaitės tuomet liks tik pirmadienis ir penktadienis. Kaip tapo įprasta, valstybinėse įstaigose, institucijose, gamyba neužsiimančiose įmonėse darbuotojai pasiima dvi laisvas dienas ir nedirba visą savaitę. Tad gal vertėtų pagaliau nebeimituoti to darbo, o įvesti Lietuvoje šventinę savaitę?

×
nuotr. 10 nuotr.
EPA-Eltos asociatyvi nuotr.


Poilsis būtinas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė džiaugėsi, kad šventiniu laikotarpiu daugelis šalies dirbančiųjų turės daugiau laisvadienių.

„Mes nuolat skatiname darbdavius ir rekomenduojame jiems sudaryti darbuotojams galimybę pailsėti. Tarpušventis - ypač palanki proga, nes ir Darbo kodeksas numato, jog atostogos skaičiuojamos tik darbo dienomis, neįtraukiant į bendrą jų trukę šventinių dienų.

Deja, pastebime, kad tokios iniciatyvos nelabai patinka gamyba užsiimančioms arba pamainomis dirbančioms įmonėms. Aišku, jiems metų pabaiga - pats darbymetis, nes sausis, paprastai, būna ramesnis. Būtent todėl iki paskutinės minutės stengiamasi išnaudoti visus turimus pajėgumus. Visgi darbdaviai turi suprasti, kad žmonės per metus pavargo, jiems teko dideli krūviai, buvo išnaudotos visos jėgos, tad reikia gerai pailsėti“, - sakė pašnekovė.

Taip pat ji atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų šalies gyventojams būtina išmokti suderinti darbo ir buvimo su šeima laiką.

„Visgi daugėja darbdavių, kurie net savo sąskaita suteikia darbuotojams laisvų dienų. „Tiesa, taip daugiausia elgiasi ofisinio tipo, su Europos valstybėmis dirbančios, įmonės. Jose visi seniai žino, kad mažiausiai iki Trijų Karalių Europoje nelabai kas dirbs, tad ir ten nesistengiama laikyti žmonių darbe tik tam, kad būtų“, - pastebėjimais dalinosi pirmininkė.

Nuvaryti arkliai

Visgi I.Ruginienė pripažino, kad šventinės savaitės atostogų klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai.

„Ofisinis darbas skiriasi nuo gamybinio ar pamaininio. Be to, visada atsiras žmonių, kuriems šventės bus eilinė diena ir jie mieliau eitų į darbą, tad tokia galimybė jiems turėtų būti sudaryta.

Labai tikėtina, kad darbą švenčių dienomis renkasi ir tie, kurie gauna per mažus atlyginimus. Jeigu Lietuvoje orūs atlyginimai taps įprastu dalyku, gali būti, kad žmonės kitaip ims vertinti ir poilsį, - teigė pašnekovė. - Pirmiausia valstybė privalo aiškiai pasakyti, kad tik pailsėjęs žmogus dirba efektyviai ir sukuria didesnę pridėtinę vertę. Tuomet gal ir darbdaviai greičiau suvoks, kad jiems tikslinga turėti norinčius ir galinčius dirbti žmones, o ne dažnai keičiamus „nuvarytus arklius“. Juolab jeigu į juos buvo nemažai investuota. Praktika rodo, kad išlaikyti darbuotoją yra pigiau, negu apmokyti naują.“

Nedirba ir užsienis

Įdomu tai, kad šventinės savaitės atostogų klausimas buvo viena iš tų retų temų, kurią aptariant iš esmės sutapo profsąjungų ir darbdavių nuomonės.

Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas, priminė, kad prie šio klausimo grįžtama beveik kiekvienais metais, tačiau jau pastebimi ir tam tikri teigiami poslinkiai.

„Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarų pasaulį perimame net tik jų darbo kultūrą, bet ir požiūrį į šventes. Ypač dideli pokyčiai matosi glaudžius ryšius su užsieniu palaikančiose įmonėse. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad šventinėmis dienomis (nuo šv. Kalėdų iki Naujųjų metų) nedirba daugelis Italijos ir Ispanijos įmonių. Jų atstovai, sulaukę skambučio tomis dienomis, nustemba ir siūlo visais klausimais kreiptis vėliau. Maždaug po sausio 3-iosios“, - darbo šventiniu laikotarpiu specifiką atskleidė pašnekovas.

Sutikdamas, kad šventinis laikotarpis, ypač - negamybinėse įmonėse, yra „ne darbas, o veiklos imitavimas“, darbdavių atstovas abejojo, ar būtų tikslinga privalomų atostogų varyti absoliučiai visus.

„Yra prekyba, viešasis maitinimas, pramogų sektorius, grožio ir kirpyklų paslaugos. Lietuvos gyventojai turi pinigų ir yra linkę juos leisti. Negalėdami jų išleisti čia, važiuos leisti į užsienį, o mums naudingiau, kad pinigai liktų Lietuvoje.

Užduotis kitam Seimui

Pasak jo, darbuotojams ir darbdaviams reikėtų susitarti ne tik dėl to, kaip tokius laisvadienius įteisinti, bet ir kieno sąskaita. Taip pat būtina numatyti, kaip bus atlyginama už darbą šventiniu laikotarpiu.

„Tvarka galėtų būti įteisinta per darbo sutartis, tačiau reikia išsiaiškinti, ar tai tiktų viešajam sektoriui. Kalbant apie konkrečias dienas, manyčiau, būtų prasmė šventinio laikotarpio darbo dienas „iškeisti“ į gegužės 1-ąją ar kokią kitą, mažiau reikšmingą, šventę, - galimus variantus svarstė D.Arlauskas. - Ir visi supranta, kad šventiniu laikotarpiu tam tikrose srityse smarkiai išauga įplaukos, tad logiška, jog ir darbuotojai tikisi premijų ar priedų. O čia jau galėtų prisidėti valstybė.

Tarkim Norvegijoje mokamas „13-asis atlyginimas“ neapmokestinimas. Ten irgi yra šventės, bet tam tikros sritys dirba, tad valstybė ne tik skatina darbdavius mokėti daugiau, bet ir pati prisideda neskaičiuodama mokesčių. Gal kažką panašaus būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje?“

Pripažindamas, kad šiemet realių pokyčių dar nesulauksime, D.Arlauskas teigė, jog kalbėti apie šią, niekaip neišsprendžiamą problemą, būtina, nes dabar formuojama nuomonė naujojo politinio sezono dalyviams. Tokia informacija juos, kitąmet taikančius į valdžią, tikėtina pasieks ir galbūt tai paskatins nuo kalbų pereiti prie realių darbų.

Nedarbo kaina

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskaičiavo, kad į valstybės ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir kitus valstybės pinigų fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų.

Taip pat ministerija pažymi, kad visos ES šalys švenčia Kalėdas, tačiau skirtingą dienų skaičių. Trys šalys turi tik vieną šventinę dieną - gruodžio 25 d., devynios šalys - tris šventines dienas, gruodžio 24-26 d., o šešiolika šalių - dvi šventines dienas, gruodžio 25-26 d.

Kitokie siūlymai

Laisvadienių klausimą bandoma judinti ir Seime. Parlamentaras Mykolas Majauskas parengė Darbo kodekso pataisas. Jomis siūlo padidinti kasmetinių atostogų skaičių, atsisakius kelių valstybinių švenčių dienų - gegužės 1 d., kadangi tai siejama su sovietiniu paveldu, ir lapkričio 2 d., kadangi daugumai aplankyti kapus užtenka ir vienos dienos. Nors lapkričio 2-oji nedarbo diena įteisinta tik šiemet ir žmonės dar nespėjo pajausti, kiek naudinga papildoma laisva diena.

Taip pat jis siūlo leisti darbuotojams patiems pasirinkti, kada atostogauti, pridedant papildomas atostogų dienas prie Darbo kodekse fiksuotų kasmetinių atostogų dienų skaičiaus.

Anot jo, darbuotojams tai būtų naudinga, kadangi dabar šventinės dienos nėra perkeliamos iš savaitgalių. O atostogų dienos būtų išnaudojamos kiekvienais metais arba darbuotojai gautų išmokas už nepanaudotas atostogas. „Šventinių dienų skaičių valstybės stengiasi derinti su kasmetinių atostogų skaičiumi taip, jog bendras nedarbo dienų skaičius būtų panašus kaip ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Anglijoje yra 8 šventinės ir 28 kasmetinių atostogų dienos. Prancūzijoje yra 9 ir 25 dienos. Lietuva pasirinko kitą kelią - didina nacionalinių šventinių dienų skaičių iki 14 ir dabar yra viena iš lyderių visoje ES. Tuo metu kasmetinių atostogų dienų skaičius Lietuvoje yra 20, ir tai yra keliomis dienomis mažiau už ES vidurkį“, - argumentuoja M.Majauskas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (16)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KILO: liepos 6–12 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusio Rusijos Federacijos karinio orlaivio
  • SPROGIMAS: mažiausiai 10 Somalio armijos kariškių žuvo pirmadienį šalies pietuose sprogus kelyje padėtai savadarbei minai, yra ir sužeistųjų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar turėtume daugiau žinoti apie politikų šeimą, vaikystę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar daržoves perkate, ar auginate patys?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +9 C

+9 +11 C

 

+11 +13 C

 +20 +22 C

+20 +23 C

 

+19 +21 C

2-4 m/s

2-3 m/s

 

3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1276 PLN - 4.4743
RUB - 80.2104 CHF - 1.0625
GBP - 0.8957 NOK - 10.7163

Nuorodos