respublika.lt
 

Švelni žiema papildė šuliniusnuotraukos

2020 sausio mėn. 26 d. 07:00:00
Edita SIAVRIS

Šachtinių šulinių turėtojai, kurie kasmet susidurdavo su vandens stygiaus problema, džiaugiasi, kad bent dabar vandens juose pakankamai.

×
nuotr. 5 nuotr.
Dabar vandens lygis didžiosiose šalies upėse maždaug metru ar pusantro metro aukštesnis nei įprastai. Dainiaus Labučio nuotr.


Vandens stygiumi nesiskundžia

Anykščių seniūnijos seniūnas Eugenijus Pajarskas „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog jų krašte gyventojai, turintys šulinius, dabar vandens stygiumi nesiskundžia, tik vasarą ir rudeniop. Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė tikino, kad Žemaitija gali džiaugtis pilnais šuliniais ištisus metus. Varėnos seniūnas Dalius Lukminas teigė, kad ir jų regiono šachtinių šulinių turėtojai vandens stygiumi nesiskundžia. „Tik 2018 metais buvo didelė problema, nes tada buvo sausra. O pernai ir šįmet viskas gerai. Pas mus daug žmonių naudojasi šuliniais, aš ir pats naudojuosi. Tik gruodį skambino iš Ūtos kaimo, sakė, kad vandens šulinyje nėra, tačiau problema buvo ta, kad ten - sena sodyba, senas šulinys, kuris užako. Paprastai šuliniai būna 12-16 metrų. Reikia šulinius vis prižiūrėti, jei žmogus jaučia, kad kibiras remiasi į dugną, reikia šulinį valyti, - aiškino D.Lukminas. - Taip pat žmonės pastebėjo Varėnos rajone Karloniškio ežero vandens lygio kritimą. Viskas priklauso nuo vietovės, kokia situacija.“

2019 metų rudens pabaigoje gruntinis vanduo buvo nusekęs visoje Lietuvoje ir pasiekęs žemų lygių zoną. „Lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje atvėsus orams ir padaugėjus kritulių, gruntinio vandens lygis pradėjo kilti ir kyla iki šiol. Kilimo intensyvumas skiriasi, priklausomai nuo kritulių kiekio ir nuogulų, kuriose kaupiasi gruntinis vanduo litologinės (litologija - petrografijos dalis, nagrinėjanti nuosėdinių uolienų sudėtį, struktūrą, tekstūrą, kilmę, kitimą) sudėties ir paties vandens slūgsojimo gylio. Intensyviausiai gruntinio vandens lygis kyla molingose nuogulose, kur gruntinis vanduo slūgso iki 1-5 m gylio. Smėlingose nuogulose, kur vanduo slūgso daugiau nei 5 m gylyje, vandens lygio kilimas prasidėjo vėliau ir gali būti mažiau pastebimas. Gruntinio vandens lygis, įprastai, labiausiai pakyla vasarį-kovą“, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Arustienė.

Potvynio greičiausiai nebus

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus aiškino, kad šiais metais žiemos situacija iš tiesų yra neįprasta. „Visi matome, kad žiemą ne sninga, o lyja. Pagal daugiamečius stebėjimus sausio mėnesį vandens lygiai būdavo gerokai žemesni nei dabar yra, nes visi iškritę krituliai sniego pavidalu kaupdavosi ir į upes nenutekėdavo. Šiais metais visi krituliai nuteka į upes ir vandens lygiai neįprastai aukšti šiam metų laikui. Dabar vandens lygis didžiosiose šalies upėse maždaug metru ar pusantro metro aukštesnis nei įprastai. Atrodo, kad daug. Bet jei imtume balandžio vandens lygį, tai jis būna aukštesnis nei sausio, nes būna potvyniai. Regis, pavasarinio potvynio šįmet išvis neturėtų būti“, - sakė J.Šimkus.

Tačiau, anot jo, tai toli gražu nėra gerai, mat pavasario potvynis tarsi šluota išvalo dumblą iš ežerų ir upių. Jei nebus potvynio smūginio efekto, kuris pravalytų, užpelkėję, apdumblėję upių ruožai taip ir liks.

Šuliniais turi rūpintis patys vartotojai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė sakė, jei mažės kritulių, gali imti trūkti vandens šuliniuose. Kita vertus, kai žiemos metu iškrinta daug sniego, pavasario metu atšilus orams sniegui tirpstant susidaręs polaidžio vandens srautas teršalus, esančius grunte, gali pernešti į gruntinį vandenį, kurį geria šachtinius šulinius turintys asmenys. „Santykinai plonas grunto sluoksnis, aukšti gruntiniai vandenys, grunto filtracinės savybės lemia, kaip greitai teršalai pasieks gruntinį vandenį. Atkreipiame dėmesį, teršalų pernešimas į gruntinį vandenį su krituliais gali reikšmingai skirtis net toje pačioje vietovėje“, - sakė ji.

I.Taraškevičienė primena, kad šuliniais turi pasirūpinti patys vartotojai. Pasak jos, kad šachtinio šulinio vanduo netaptų apsinuodijimo ar susirgimo žarnyno infekcijomis priežastimi, vandens sauga reikia rūpintis nuolat, visais šulinio eksploatacijos etapais, pradedant šulinio vietos parinkimu. Šulinio vieta turi būti apsaugota nuo potencialių taršos šaltinių. Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose. Taip pat derėtų atminti, kad 20 m atstumu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ar skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali tapti vandens taršos priežastimi. Labai svarbu tinkamai prižiūrėti šulinį, kasmet vandenį išsemti, išvalyti šulinio dugną ir rentinio sieneles, esant reikalui, suremontuoti. Rentiniuose neturi būti plyšių, per kuriuos į šulinį galėtų patekti lietaus ar polaidžio vanduo, nuotekos.

VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės-valstybinės maisto inspektorės Vilijos GALDIKIENĖS komentaras:

VMVT laboratorinių tyrimų duomenimis, šachtinių šulinių vandens šulinių vanduo dažnu atveju nėra saugus ir kokybiškas. Pastaraisiais metais mikrobiologiniai rodikliai neatitinka pusėje tirtų šulinių, o cheminiai rodikliai - trečdalyje tirtų šulinių.

Šulinių vandenį rekomenduojama ištirti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, pavasarį, bet geriausia - du kartus, pavasarį ir rudenį. Pastebėjus, kad pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva, po liūčių, jei gerokai padidėjo vandens lygis šulinyje, reikėtų papildomai atlikti tyrimus. Siūloma tirti šiuos parametrus: žarninių lazdelių skaičių, žarninių enterokokų skaičių, nitratų, nitritų, amonio kiekį, permanganato indeksą, savitąjį elektrinį laidį.

Per geriamąjį vandenį gali plisti tokios ligos, kaip gastroenteritas, hepatitas, ameboidinė dizenterija ir kt. Jei geriamajame vandenyje nustatytos žarninės lazdelės ar žarniniai enterokokai, būtina prieš geriant vandenį virinti (rekomenduojama bent vieną minutę), naudoti viešai tiekiamą, arba fasuotą geriamąjį vandenį.

Jei geriamajame vandenyje nitratai ir/ar nitritai viršija nustatytas normas, toks vanduo netinkamas naudoti gėrimui, maistui gaminti. Nitratai virsta nitritais, kurie ypač pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių.

Permanganato indeksas nurodo, ar geriamasis vanduo nėra užterštas natūraliomis organinėmis medžiagomis, o savitasis elektrinis laidis rodo bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.

Informacija

Nėščiosios ir kūdikius iki 6 mėn. auginančios šeimos, kurios maistui vartoja šachtinių šulinių vandenį, turi galimybę nemokamai atlikti cheminius vandens tyrimus. Reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir informuoti savo šeimos gydytoją apie maistui vartojamą šachtinio šulinio vandenį. Visi kiti šachtinių šulinių vandens vartotojai vandenį gali išsitirti patys, kreipdamiesi į tokius tyrimus atliekančias laboratorijas.

NVSC duomenys

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar signatarams turėtų būti mokamos rentos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +3 C

+1 +2 C

 

-1  0 C

+4 +5 C

+5 +6 C

 

+5 +6 C

2-8 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0801 PLN - 4.2835
RUB - 69.5480 CHF - 1.0610
GBP - 0.8351 NOK - 10.0873

Nuorodos