Sveikatos sistema: ligoniai jaučiasi „marinami", slaugytojai pervargę

Neseniai Akreditavimo tarnyba pristatė slaugos sektoriaus vertinimą. Tarnyba neslepia, kad ją pasiekia vis daugiau informacijos apie problemas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose, taipogi pareiškėjų prašymų įvertinti šių įstaigų pacientams teikiamų paslaugų kokybę. Apžvelgusi pastarųjų trejų metų dėl slaugos paslaugų atliktus patikrinimus, tarnyba nustatė, kad 80-90 proc. atvejų asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nekokybiškai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Kaip „Vakaro žinias" informavo Akreditavimo tarnyba, tarp pagrindinių pažeidimų nustatyta nepakankamai ar neišsamiai vertinama ir aprašoma pacientų sveikatos būklė. Taip pat diagnostikos ir gydymo trūkumai - neskiriami laboratoriniai tyrimai ligos dinamikai įvertinti, nevertinami jų rezultatai ir nekoreguojamas gydymas, atsižvelgiant į jų rezultatus. Pastebima, kad kai kuriais atvejais įstaigose netinkama pragulų prevencija - nevertinta pragulų atsiradimo rizika, laipsniai, dinamika, nenaudoti specialūs apsaugantys nuo pragulų čiužiniai.

Tarp pažeidimų nurodomi ir atvejai, kai viršijamos kompetencijos ar įgaliojimai - slaugytojos savarankiškai skiria vaistus, priima sprendimus dėl pacientų sveikatos būklės. Ir kai kuriais atvejais, esant poreikiui, neužtikrinamos gydytojo specialisto paslaugos (terapinio profilio, psichiatro) ar stacionarinis gydymas kitoje ligoninėje.

Apžveldama situaciją, tarnyba išskiria ir fizinio suvaržymo priemonių taikymo pažeidimus - taikytos priemonės gydytojui psichiatrui neįvertinus paciento sveikatos būklės, sprendimą dėl fizinio suvaržymo priima slaugytojai. Taip pat netinkamai (periodiškumo, išsamumo aspektais) pildyti medicininiai dokumentai, nesivadovaujant nustatyta tvarka arba apskritai neparengta medicininių dokumentų pildymo tvarka.

- Kaip vertinate tokias išvadas? Dėl ko susidaro tokios situacijos?" - „Vakaro žinios" paklausė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentės Aušros Volodkaitės.

- Akreditavimo tarnybos pateikta informacija liūdina, kadangi tenka svarstyti pirmiausia apie tokių rezultatų priežastis, kas turi įtakos tokiam vertinimui. Rezultatai iškelia ir parodo opiausias slaugytojų darbo problemas - neadekvačiai didelius darbo krūvius, slaugytojų padėjėjų stygių, gydytojo pareigybės ir jo nuolatinio prieinamumo slaugos skyriuose trūkumą.

Ypač svarbus finansavimas, be kurio neįmanoma įdarbinti reikalingo darbuotojų skaičiaus skyriuose ir sklandaus darbo organizavimo.

Dėl neadekvačiai didelių darbo krūvių stringa savalaikis slaugos dokumentacijos pildymas, nes pagrindinis tikslas tampa laiku suteiktos slaugos paslaugos pacientams, užtikrinti gyvybines veiklas, vykdyti gydytojo paskyrimus, jau nekalbant apie bendravimą su pacientu, jo individualių slaugos poreikių įvertinimą.

Vien kalbėti apie tokius sunkumus nepakanka - slaugai reikia pokyčių, daugiau politikų dėmesio ir didesnio finansavimo, siekti pritraukti daugiau darbuotojų, daugiau pagalbinių rankų, tada galime kalbėti ir apie tinkamą slaugos paslaugų plėtrą bei kokybę.

Slaugytojų bendruomenė sensta, pasitraukia į užtarnautą poilsį, o jauni žmonės ne visuomet renkasi slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius savo profesinei veiklai. Pirmiausia - dėl tikrai sunkaus, alinančio darbo, nereglamentuotų darbo krūvių, neadekvataus darbo užmokesčio, kuris neatitinka sunkaus darbo.

Taip pat prisideda emocinė įtampa, stresas dėl krūvio, spaudimas iš pacientų, artimųjų, administracijos dirbti kuo geriau, nors darbo palengvinimui neskiriama pakankamai nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių.

- Ar svarbus vaidmuo tenka atlyginimams?

- Atlyginimai slaugos įstaigose vieni mažiausių ir darbas tikrai labai sunkus. Slaugos ligoninėse ir skyriuose tenka dirbti su sunkiai gebančiais apsitarnauti, nuolatinės pagalbos reikalaujančiais, polilėtinėmis ligomis sergančiais pacientais ar ligoniais po sunkių ligų, būklių, operacijų.

Slaugytojai sąmoningai niekada nesiekia pakenkti pacientui ar aplaidžiai atlikti savo darbą. Tačiau jei tenka slaugyti 20-30 sunkių ligonių 1 slaugytojui su 1 slaugytojo padėjėju, natūralu, kad suspėti prieiti prie kiekvieno ligonio reikia laiko ir energijos, jau nekalbant apie įvairių procedūrų atlikimą, elementarią kūno higieną. O dar reikia nemažai laiko ir dokumentacijos pildymui. Kartais pačiam slaugytojui nelieka laiko poilsio pertraukėlei.

Nemenka problema - slaugos ir kitų pagalbinių priemonių stoka. Patys slaugytojai dažnai patiria stuburo traumas ir pažeidimus, kai dėl padėjėjų ir pagalbinių priemonių, keltuvų trūkumo savo jėgomis kelia pacientus. Jei įstaigoje trūksta efektyvių priemonių pragulų prevencijai ar jos taupomos dėl brangios kainos, nukenčia pacientai. Tai ne tik darbuotojų, bet ir nepakankamo aprūpinimo priemonėmis problema.

- Neseniai buvo skelbiama, kad Jungtinėje Karalystėje vienam slaugytojui tenka dešimt kartų mažiau pacientų nei Lietuvoje...

- Palyginimas su užsienio pavyzdžiais tik parodo mūsų sistemos skaudulius, kadangi žmonės dabar daug keliauja, palaiko ryšius su kolegomis per įvairius bendravimo tinklus, gali lengvai susipažinti su kitų šalių patirtimis ir slaugytojų darbu užsienyje. Dalis mūsų šalies slaugytojų dirbo ar tebedirba užsienyje, pvz., Skandinavijos šalyse, JK ir jas renkasi ne tik dėl kelis kartus didesnio darbo užmokesčio, tinkamai reglamentuoto darbo krūvio, kurio yra griežtai laikomasi, geresnių darbo sąlygų, taip pat ir dėl pagarbos profesijai, jos įvertinimo.

Tikrai nesutikčiau, kad slaugytojai - prasti darbuotojai. Jie baigia slaugos universitetines ar kolegijines studijas, kadangi pacientų slaugai reikia ne tik geros slaugytojo širdies, darbščių rankų, bet ir gebėjimų, žinių. Be to, slaugytojai tobulina profesinę kvalifikaciją teisės aktų numatyta tvarka, gilina savo žinias ir įgūdžius.

Problema ta, kad žmonės dažniau pastebi ir garsiai kalba apie blogąsias patirtis ir jas akcentuoti, nei analizuoti priežastis, kodėl taip yra, ką reikia keisti, ko galima pasimokyti.

Pacientai, jų artimieji, be abejo, tikisi pačios geriausios slaugos įstaigose ir geriausios priežiūros, naujausių technologijų taikymo, bet dažnai nepamato kitos pusės - slaugos darbuotojų pervargimo, darbuotojų stygiaus.

- Į žiniasklaidą dažnai kreipiasi artimieji, netekę brangių žmonių, kurie slaugos namuose neišgyvena. Pasitaiko atvejų, kaip senyvo amžiaus žmonių engimas, žeminimas, raminamųjų vaistų per didelės dozės. Ar jums tenka girdėti tokių atvejų? Kaip jų išvengti?

- Apie tokius skaudžius atvejus dažniausiai girdime iš žiniasklaidos, kai aptariami blogieji pavyzdžiai, iš artimųjų anoniminių pasisakymų straipsnių komentaruose. Įstaigos, gavę skundus, reaguoja į juos, atlieka tyrimus, stengiasi vertinti priežastis, kad situacijos nesikartotų.

Beje, dažnai su žeminimu, užgauliojimais susiduria ir patys slaugytojai, kuriems tenka susidurti su pacientų, artimųjų nepasitenkinimu, neigiamais komentarais ar priekaištais. Kartais labai trūksta adekvataus situacijos įvertinimo.