Svajonių algos - vis tiek per mažos

Palyginimui: šalies vadovo Gitano Nausėdos vidutinė alga pernai siekė 9680 eurų, premjerės Ingridos Šimonytės - 5221 eurą, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės - 4817 eurų.

Antroje vietoje iš VVĮ vadovų pagal uždarbį pernai buvo AB „Lietuvos geležinkeliai" įmonių grupės generalinis direktorius Mantas Bartuška su 11 594 eurų alga. Jo uždarbį taip pat sudarė dvi dalys: pastovioji - 9305 eurai, premijos - 2289 eurai. Ne ką teatsiliko AB „Klaipėdos nafta" vadovas Darius Šilenskis: pastovioji dalis - 9200 eurų, premijos - 2101 euras, bendra alga - 11 301 euras.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus (juo nuo metų vidurio įsidarbino Algis Latakas) vidutinė mėnesio alga pernai siekė 11 019 eurus ir susidarė net iš trijų dalių: pastovioji - 6019 eurų, kintamoji - 2890 eurų, premijos - 2110 eurų.

Penketuką užbaigė Lietuvos pašto įmonių grupės generalinė direktorė Asta Sungailienė su 10 967 tūkst. eurų alga, susidėjusia iš 8800 eurų pastoviosios dalies ir 2167 eurų premijų.

Tokią pat algą - 10 967 eurus - pernai gavo ir UAB „EPSO-G" įmonių grupės vadas Rolandas Zukas: 8040 eurų pastovioji dalis, 2179 eurai - premijos. Kitų VVĮ vadovų algos pernai neperkopė 10 tūkst. eurų ribos.

Nepaisant šokiruojančių skaičių, ataskaitoje teigiama, esą algos vis tiek yra per mažos, nes nusileidžia nuo esančių privačiame sektoriuje.

„Rinkos analizės duomenys rodo, kad VVĮ vadovų metinis atlygis (įskaitant kintamąsias atlygio dalis) ir toliau išlieka žymiai mažesnis nei palyginamų rinkos įmonių. VVĮ įmonių vadovų atlyginimas sudarė tik apie 50-70 proc. rinkos vidurkio", - teigiama ataskaitoje.

Beje, per 2020 metus vadovų atlyginimai padidėjo 37-iose VVĮ (vidutiniškai 10,3 proc.), tačiau 10-yje VVĮ sumažėjo (vidutiniškai 8,3 proc.), dviejose - nepasikeitė.

Paaiškinimas

VĮ vadovų mėnesinė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios atlyginimo dalių. Mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį nulemia įmonės kategorija ir įmonei priskirtas atitinkamas koeficientas. Įdomiausia, kad tiek įmonės kategorija, tiek koeficientas tiesiogiai nepriklauso nuo pelno, į biudžetą sumokamų dividendų ar kitų veiklos rezultatus tiesiogiai atspindinčių rodiklių. Kategorija nustatoma pagal įmonės praėjusių metų pardavimo pajamų ir vidutinio darbuotojų skaičiaus arba valdomo turto rodiklius, o koeficientai nustatyti Vyriausybės nutarimu.

Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, VVĮ vadovams gali būti nustatyta iki 50 proc. pastoviosios atlyginimo dalies siekianti kintamoji atlyginimo dalis (neįskaičiuojant premijų). Be mėnesinės kintamosios atlyginimo dalies VVĮ vadovams papildomai gali būti paskiriama ir metinė premija. 2020 metais (už 2019 metų rezultatus) premijos buvo paskirtos 27 iš 50 VVĮ vadovų. Kaip rašoma ataskaitoje, „metinės premijos dydis nėra tiesiogiai susiejamas su įmonės veiklos rodikliais ar grynojo pelno maržomis"! Kitaip tariant, buvo skirtos už nežinia ką.

Faktai

2020 m. pabaigoje VVĮ, kurių iš viso yra 49, dirbo net 31 558 žmonės - 563 mažiau nei prieš metus.

Daugiau kaip pusė (55 proc.) darbuotojų dirbo susisiekimo sektoriuje, o trys didžiausi darbdaviai - AB „Lietuvos geležinkeliai", AB Lietuvos paštas ir AB „Ignitis grupė" - kartu buvo įdarbinusios 54,6 proc. (17 228) visų VVĮ darbuotojų.

Už 2020 m. rezultatus VVĮ į valstybės biudžetą paskyrė 150,3 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų - 22,8 proc. arba 28 mln. eurų daugiau nei prieš metus.

Pernai biudžetą labiausiai papildė AB „Ignitis grupė" - net 73,4 mln. eurų dividendų bei pelno už 2019 metus forma. Tai sudarė 48,8 proc. viso valstybės įmonių įmokų portfelio. Tačiau ši suma tik atrodo didžiulė. Mat „Ignitis grupės" 2019 m. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją siekė net 259 mln. eurų (o pajamų suma - net 1,095 mlrd. eurų).