„Suverenai“: gyvenimas be pasų ir nesilaikant įstatymų

Apie „suverenus" plačiau pradėta kalbėti, kai transliuodamas savo šeimos dramą dėl vaikų paėmimo, šeimos tėtis Mindaugas tikino, jog vaikus iš jų paima todėl, kad jų šeima neturi LR piliečių pasų. Vyras tikino, kad jis su žmona atsisakė ES pilietybės, taigi neteko ir Lietuvos Respublikos pilietybės. Pasak jo, jie nėra asmenys, kaip į juos kreipiasi valstybės institucijos, jie yra laisvi gyvi žmonės.

„Vakaro žinios" jau rašė, kad ES pilietybės atsisakyti neįmanoma, jos netenkama netekus LR pilietybės. Tačiau neturint jokios kitos pilietybės, atsisakyti LR pilietybės taip pat nėra įmanoma. Kad teisiškai šio proceso nėra atlikusi ši šeima iš Kauno, „Vakaro žinioms" sakė ir šeimos tėtis. Jis pasakojo norėjęs Migracijos departamente grąžinti turimus asmens dokumentus, tačiau jų niekas nepriėmė.

Visgi, Mindaugo šeima yra internete paskelbusi, kad atsisako pilietybių ir įkuria Vilčinskų bendruomenę. Tuo pagrindu Mindaugo šeima atsisakė susipažinti su teismo sprendimu, pagal kurį iš šeimos buvo atimti vaikai. Greičiausiai, manydami, kad jiems negalioja Lietuvos įstatymai, tėvai ir pasiėmė vaikus iš globos namų. Tačiau vaikai iš šeimos paimti teismo sprendimu, todėl tėvai šiuo metu nėra teisėti jų atstovai, o bandymas juos savavališkai susigrąžinti traktuojamas kaip pagrobimas.

Neseniai policija pranešė, kad ieškant išvežtų vaikų bendravimas su „suverenų" bendruomene tapo nauju iššūkių pareigūnams. Kaip vakar rašė „Vakaro žinios", Valstybės saugumo departamentas irgi išplatino informaciją, kad šalyje tokių žmonių gali būti keli šimtai. „Suverenais" pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų. Kai kurie „suverenai" Lietuvoje pasižymi agresyvia retorika, linkę nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, yra ideologiškai palankūs Rusijos ir Baltarusijos režimams", - skelbia departamentas.

Šeimos iš Kauno tėtis žiniasklaidai tikino, kad jis vadovaujasi ne Lietuvos įstatymais, o Visuotine žmogaus teisių deklaracija, todėl jam galioja įstatymai, kurie „skirti žmonėms, o ne asmenims". Jis tikino, kad valstybinės institucijos pažeidžia jų vaikų interesus. Nors toje pačioje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje rašoma, kad „kiekvienas, jei yra pažeistos konstitucijos arba įstatymo jam suteiktos pagrindinės teisės, turi teisę jas ginti kompetentinguose nacionaliniuose teismuose."

Kai internete buvo transliuojama Kauno šeimos drama, informacija plačiai dalijosi ir kiti save „suverenais" laikantys internautai. Tarp jų ir „suverenų" bendruomenės - „Gaudijos vaišnavų religinė bendruomenė" - vadovas, sveikos gyvensenos ir ajurvedinės mitybos specialistas Žilvinas Užkuraitis, sutikęs „Vakaro žinioms" plačiau papasakoti apie „suverenų" bendruomenę.

- Kaip įsikūrė „suverenų" bendruomenė Lietuvoje ir kas tai yra? - „Vakaro žinios" paklausė Žilvino Užkuraičio.

- Maždaug 1993 m. su žmona susidomėjome vedomis, pradėjome jas studijuoti. Gavome įšventinimus Gaudijos vaišvanų tradicijoje - tai viena didžiausių religinių mokyklų vedų kultūroje. Dabar esame šios tradicijos atstovai Lietuvoje.

Lietuvos Respublika ignoruoja tradicinėmis nepripažintas įvairias religines bendruomenes, jų dvasininkai diskriminuojami, o dar laikas nuo laiko kokia nors žiniasklaida ar katalikų bažnyčios egzorcistai pagalvoja, kad turi teisę reikšti nuomonę apie kitas religines tradicijas, vadindami jų narius sektantais. Tad 2019 m. įregistravome bendruomenę, pradėjo jungtis žmonės. Vėliau paaiškėjo, kad vedos koreliuojasi su Visuotine žmogaus teisių deklaracija.

Kai 1992 m. buvo priimta Lietuvos Konstitucija, joje atsirado „asmenys". Taip Lietuva pradėjo vykdyti ne Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Nors ir Konstitucijoje nurodyta, kad yra „žmogaus asmuo", bet niekas į tai nekreipia dėmesio. Taip atėjo supratimas, kad nesu asmuo, esu žmogus. Bet VRM išduotuose dokumentuose nurodomas asmuo, ne žmogus. O kaip žmogus tu turi visas teises ir laisves.

Įvykis su vaikais, kurie dabar neaišku kur, suveikė kaip katalizatorius. Žmonės pradėjo domėtis, kas tie „suverenai". „Suverenas" tai yra Dievas, o Dievas yra visa ko savininkas. Jeigu aš esu Dievo kilmės, kaip man gali reguliuoti kokia nors VRM.

- Kiek žmonių vienija bendruomenė?

- Virš 1000 žmonių. Skaičius kinta. Pavyzdžiui, kol vaikai nepilnamečiai, už juos atsako tėvai, o kai vaikai sulaukia pilnametystės, jeigu jie nori būti bendruomenėje, turi rašyti stojimo prašymą.

- Kartu galima gauti „suvereno" pažymėjimą arba žmogaus pasą. Tai vienas pažymėjimas ar skirtingi dokumentai?

- Tiems, kurie prisijungė prie mūsų bendruomenės, padarėme pažymėjimus. Mes, kaip bendruomenė, darome pažymėjimus, o žmogaus pasą žmogus pasidaro pats. Su visais savo piršto antspaudais, seilių testu. Taip suradome sprendimą, kaip ištaisyti klaidą, kad mes ne asmenys, o žmonės.

Bendruomenė, kaip juridinis asmuo, veikia su savo vidiniais dokumentais. Bendruomenėje yra stojamasis įnašas - 74 eurai.

- Jūsų vadovaujama organizacija oficialiai įregistruota Lietuvoje kaip religinė bendruomenė. Jos nariai turi laikytis Lietuvos įstatymų?

- Mūsų įstatuose įrašyta, kad pas mus nėra asmenų, tik žmonės, ir kad mes remiamės Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Lietuvos Konstitucija, Civiliniu kodeksu ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu. Tačiau pirmiausia paminėtas teisės aktas ir turi viršenybę. Mūsų atvejų tai Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

Jeigu žmogus yra mūsų bendruomenėje, viskas galioja, bet jis renkasi. Jeigu mato, kad sistema jį skriaudžia, persekioja, jis su savo žmogaus „suvereno" pažymėjimu deklaruoja, kad yra žmogus. Pavyzdžiui, pandemijos metu skirtuose ribojimuose buvo kalbama tik apie asmenis.

- Kai iš šeimos paimami vaikai, ar tai neturėtų būti signalas ieškoti kompromisų su valstybe, kurioje gyveni?

- Jau viena, kad vaikai paimti buvo nusikaltimas. Už vaikus iki pilnametystės atsako tėvai. Suprantu, jeigu būtų nepriežiūra, skriaudimas. Bet ir tai... Dažniausiai vaikams tai išeina į naudą. Yra toks posakis: už vieną luptą, dešimt neluptų duoda.

Manau, tėvai padarė teisingai, sistema turėtų atsitraukti ir rasti kompromisą. Bet bijau, kad sistema jau panaudojo juos savo poreikiams ir jų gyvų nebėra. Nes tėvai dar turėjo turtinį konfliktą su savivaldybe. Čia jau pradedamos pažeidinėti žmogaus teisės.

- Policija sako, kad bendrauja su „suverenų" bendruomene. Ar buvo susisiekę su jumis?

- Ne, jie mūsų bijo kaip velnias kryžiaus. Apie mus žiniasklaida rašo fantazijas, kad mes su rusais, kad su vokiečiais.

- Viena jūsų bendruomenės narė jau buvo priversta pabėgti iš šalies, kai jos pačios vaikas paliko šeimą, nes nenorėjo tapti „suverenu", ir istorija susidomėjo vaiko teisių tarnyba...

- Taip, gerai žinau tą istoriją. Kartais į bendruomenę prisijungia žmonės, kurie ieško išsisukimo nuo anksčiau padarytų kriminalinių veiksmų. Žmogus sako, kad jo neliestų, nes jis „suverenas". Bet jeigu žmogus jau prieš tai padarė kažkokį kriminalą, atsakyti reikia. Nesvarbu, ar tu „suverenas", ar ne, jeigu pažeidei kitų suverenumą, tu netekai savojo. Jeigu pradėsime neadekvačiai elgtis...

- Dar vienas „suverenu" save laikantis žmogus internete save paskelbė suverenios Lietuvos valstybės prezidentu ir ragina nuversti valdžią ginklu.

- Tai ne mūsų bendruomenės narys. Kažkas kažką susigalvojo. Valdžios negalima versti smurto būdu, bet Lietuvos valdžia rodo kitą pavyzdį - prieš kelis metus Vytautas Landsbergis ragino Maidaną surengti visoje Ukrainoje. Manau, kad prezidentais apsiskelbę asmenys ima pavyzdį iš jo.

Jie nėra mūsų bendruomenėje, tik žiniasklaida suplaka visus „suverenus" į krūvą. Mes, ko gero, patys oficialiausi „suverenai". Gal jie iš mūsų ima pavyzdį, bet kuria savo bendruomenes, dinastijas, veikia atskirai.

Vis dažniau pasigirstant apie „suverenų" judėjimą, jų filosofiją viešojoje erdvėje trumpai pakomentavo teisininkas Ramūnas Aušrotas.

Jis savo socialinio tinklo anketoje rašė, kad tai politinio anarchizmo forma, kuriai valstybė kaip junginys yra nereikalinga. „Kokia jo kilmės specifika? Iš vienos pusės, šio reiškinio nebūtų, jei valstybė mylėtų savo piliečius, ir mylėtų kiekvieną iš jų. Iš kitos pusės, jei žmogus iš tiesų mylėtų savo valstybę, tai jis mylėtų ją nepriklausomai nuo jos trūkumų ir ydų.

Pastebėjau, jog „suverenai" teisę supranta subjektyviai, o žmogaus teises taiko selektyviai. Jei ji joms tinka, teigia, o jei netinka - neigia.

Vienas iš teisės principų sako, jog prieš įstatymą visi žmonės yra lygūs. Tačiau „suverenai" save laiko aukščiau valstybės, o tai reiškia ir jos įstatymų. Taigi, įstatymo taikymo atžvilgiu, iš esmės siekia privilegijuotos pozicijos.

Dėstydamas teisės pagrindus, sakydavau studentams, jog teisės normos, skirtingai nuo kitų socialinių normų, turi vieną savybę. Jos taikomos visiems be išimties. Tai yra jų validumo ir veiksnumo pagrindas. Kreivas šleivas įstatymas, bet jis įstatymas - reikia laikytis. Ir pateikdavau pavyzdį: tarkime, jūs manote, kad jums ir jūsų grupei nereikalingos kelių eismo taisykles, nes jūs ir taip vairuojate gerai ir saugiai. Galbūt jos reikalingos kitiems. Tai jiems jos ir tegalioja. Tačiau yra viena problema: kokiu pagrindu (kriterijumi, požymiu) jūs nuspręsite, kad vieniems jų laikytis reikia, o kitiems ne? Rasės, tautinės tapatybės, įsitikinimų („suverenų" atvejis) pagrindu?

Kalbant apie žmogaus teises, akcentuojamos teisės, bet ne pareigos. Pavyzdžiui, teisė auginti vaikus pagal savo įsitikinimus, bet ne tėvų pareiga užtikrinti vaiko teisę į identitetą, apimančią ir vaiko teisę į pilietybę (JTO VTK 8 str.)", - sako teisininkas R.Aušrotas.