Asmenys, imantys vartojimo kreditus iki 1000 litų, galės aiškiau įvertinti, kokiomis sąlygomis naudingiau skolintis pinigus. Siekdama įvesti daugiau aiškumo ir įgyvendindama Vartojimo kredito įstatymą, kuris įsigalios nuo balandžio 1-osios, Vyriausybė patikslino tvarką, kaip turi būti apskaičiuojama metinė bendros vartojimo kredito kainos norma, kurią kreditus išduodančios įstaigos klientams privalės pateikti visais atvejais. Pagal naują Vartojimo kredito įstatymą šį rodiklį bus privalu nurodyti ir suteikiant vartojimo kreditus iki 1000 Lt.
Šiuo metu žmogus, norėdamas pasiskolinti nedidelę sumą pinigų, ne visuomet gali aiškiai palyginti, kokiomis sąlygomis suteikiamą vartojimo kreditą imti yra naudingiau. Taip yra todėl, kad išduodant vartojimo kreditą ne visada privaloma žmogui pateikti metinės vartojimo kredito kainos metinę normą, t.y. rodiklio, leidžiančio įvertinti kredito dydį, jo suteikimo kaštus bei kredito suteikimo laikotarpį. Ši išimtis taikoma, pavyzdžiui, vartojimo kreditams iki 1000 Lt.
Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma žmogui suteikia galimybę palyginti, kokiomis sąlygomis kreditą imti jam parankiau. Pavyzdžiui, žmogus nori pasiskolinti 1000 Lt metams už 20 proc. palūkanų. Vienu atveju sąlygose gali būti nurodoma, kad atsiskaityti teks metų pabaigoje iškart sumokant skolą ir palūkanas - 1200 Lt. Šiuo atveju bendros vartojimo kredito kainos metinė norma bus 20 proc. Tačiau jei vartotojas pasiskolins 1000 Lt metams už 20 proc. palūkanų ir sąlygose bus nurodoma, kad atsiskaityti teks kiekvieną mėnesį mokant po 100 Lt., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma bus jau 41 proc.
Nauja tvarka taps privaloma nuo balandžio 1-osios, kai įsigalios ir Vartojimo kredito įstatymas. Jame įtvirtinti pakeitimai leis užtikrinti geresnę vartotojų teisių apsaugą, didinti jų informuotumą.
