5 nuotr.Antradienį, reaguojant į Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitą Lietuvoje, moterų teisių aktyvistai organizavo solidarumo su Lenkijos moterimis, kovojančiomis už savo reprodukcines teises, akciją. Protestuojantys žmogaus teisių aktyvistai ragina ir prezidentą Gitaną Nausėdą išsakyti savo aiškią poziciją abortų klausimu.
Protestuotojai nuo Adomo Mickevičiaus paminklo iki Lenkijos ambasados nešė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių komiteto išvadas, susijusias su moterų teisėmis, bei Jungtinių Tautų parengtas rekomendacijas dėl abortų Lenkijoje legalizavimo. Šiuos dokumentus protestuotojai įteikė Lenkijos ambasadai.
Laukia G. Nausėdos pozicijos abortų klausimu
Antradienį vykstančius protestus organizuojanti Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoja Rūta Latinytė tikina, kad pagrindinė žinutė, kurią siunčia moterų teisių aktyvistai, yra palaikymas Lenkijos moterims, kurios neteko teisės legaliai daryti abortą ir išėjo į protestus savo šalyje.
„Tai mes kaip šia proga Lietuvoje susibūręs teisių judėjimas solidarizuojamės su Lenkijos moterimis ir jas palaikome ir norime paskatinti Lenkijos valdančiuosius atkreipti į šią problemą dėmesį ir pažiūrėti į ją iš žmogaus teisių perspektyvos", - Eltai teigė R. Latinytė.
Antradienį vykstančių protesto akcijų organizatorė akcentavo, kad Lietuva savo pavyzdžiu ir patarimu turėtų skatinti pagarbą žmogaus teisėms Lenkijoje, o ne priešintis su kaimynine valstybe.
„Manytume, kad Lietuva turėtų palaikyti žmogaus teisių klausimus ir taip pat palaikyti lenkų tautą, kuri prašo tas žmogaus teises gerbti", - pridūrė ji.
„Moters teisė pasirinkti legalų abortą yra išaiškinta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, kad tai yra žmogaus teisė", - akcentavo ji.
Paklausta, koks turėtų būti Lietuvos prezidento vaidmuo dėl moterų teisių Lenkijoje, R. Latinytė pabrėžė, kad G. Nausėda, visų pirma, turėtų pasidalinti savo pozicija abortų klausimu.
„Prezidentas turėtų šį klausimą kelti iš žmogaus teisių perspektyvos ir paraginti žmogaus teises gerbti šalyje, nes tai yra svarbios demokratinės vertybės ir Lietuvai, ir Lenkijai, kaip demokratinei šaliai, ir visai Europos Sąjungai, dėl ko Lenkija šiuo metu ir yra kritikuojama. Todėl manytume, kad turėtų palaikyti", - sakė R. Latinytė.
„Bet mes iki šiol Lietuvos prezidento asmeninės nuomonės šiuo klausimu nežinome ir būtų gerai ją išgirsti", - pridūrė ji.
Gerovės valstybės idėja neišvengiamai apima ir reprodukcines teises
Savo ruožtu viena iš protestų organizatorių, lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniota akcentuoja, kad moterų teisių aktyvistai Lietuvoje ne tik reiškia paramą už demokratines teises kovojančiai Lenkijos visuomenei, tačiau ir siunčia žinutę Lietuvos valdžiai.
„Nes iki šiol spengianti tyla yra girdima ir iš valstybę valdančių asmenų, visiškai nėra reiškiama jokia pozicija, nors jau prieš savaitę kažkur siuntėme raginimą pareikšti poziciją, tačiau nebuvo nieko. Tai dabar pakartojame tą raginimą pareikšti poziciją", - akcentavo ji.
Protestų organizatorė taip pat atkreipia dėmesį, kad prezidento G. Nausėdos remiama gerovės valstybės idėja remiasi tiek Europos Sąjungos sutarimais, tiek Vakarų visuomenės kultūros tradicija, kas, pasak jos, neišvengiamai apima ir reprodukcines teises, ir moterų teises.
„Mes suprantame, kad mūsų ir Lenkijos diplomatiniai santykiai nėra tvirti ir mums nėra lengva užmegzti tą dialogą. Mums svarbu megzti dialogą, bet vis dėlto, turint omenyje, kad mes (...) oficialiai smerkiame nedemokratinius procesus, žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, kitose šalyse, tai kodėl mes turėtume daryti išimtį ir kažkokius kompromisus su Lenkija? Juo labiau, kad Lenkijoje žmonės masiškai jau daug savaičių (...) eina į gatves, protestuoja", - sakė A. Giniota.
„Aš manyčiau, kad yra labai nejautru (...) užsimerkti prieš visą šį vykstantį procesą", - pridūrė ji.
