Nors Lietuvoje nuolat daugėja klubų ir organizacijų, besirūpinančių gyvūnų gerove, senos problemos išlieka: miestuose vis dar daugėja benamių šunų ir kačių, laukinių gyvūnų globa dėl finansų stygiaus pakibo ant plauko, o niekieno neprižiūrimus ar žiaurų žmonių elgesį patiriančius gyvūnus įstatymai gina vangiai. Pasak specialistų, vienintelė optimizmo įkvepianti gaida - Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) inicijuoti pasiūlymai keisti Gyvūnų globos įstatymą.

Daugėja pamestinukų

Anot Vilniaus gyvūnų globos organizacijos “Lesė” vadovės Vestos Užkalnienės, šiemet sostinės gatvėse itin padaugėjo benamių gyvūnėlių. “Kačių, kaip visuomet, daugiau, bet šunų irgi nestinga. Ir kuo toliau, tuo benamių daugiau. Matyt, tai tiesiogiai susiję su sunkmečiu: žmonės nebeišgali išmaitinti savo keturkojų augintinių, nebeturi sąlygų juos auginti arba emigruoja. Tad gyvūnais atsikratoma tarsi daiktais - jie tiesiog išmetami į gatvę”, - apgailestavo V.Užkalnienė.

Jos teigimu, šiemet ir norinčiųjų priglausti tokius pamestinukus yra mažiau. “Ir veikiausiai dėl tų pačių priežasčių. Žinoma, vis dar sulaukiame skambučių, žmonės vis dar priglaudžia šunį ar katę - bet vangiau nei pernai”, - sakė “Lesės” vadovė.

Tiesa, jos teigimu, pačios organizacijos finansinė padėtis šiais metais kiek gerėjo. “Tai dėl to, kad vis daugiau žmonių mums skiria 2 proc. savo pajamų mokesčio. Ši pagalba mums labai svarbi”, - sakė V.Užkalnienė.

123 tonos benamių

Iš namų išmestų kačių ir šunų problemą, kaip vieną opiausių, akcentuoja ir Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD). “Vargu ar kas galėtų pasakyti, kiek šunų ir kačių turime ir kiek iš jų tikrai yra benamiai. LGGD mano, kad kas dešimtas Lietuvos gyventojas laiko šunį. Tai reiškia, kad turime apie 300 tūkst. šunų ir turbūt tiek pat kačių. Tikrų benamių gyvūnų pas mus mažai, o kasdien išleidžiamų palakstyti ir neprižiūrimų - daug. Bet turime vieną tikslų skaičių - 123 tonos. Tiek sveikų šunų ir kačių esame sunaikinę Lietuvoje 2008 m. Toks buvo bendras šunų ir kačių lavonų, surinktų ir sunaikintų iš visos Lietuvos, svoris. Niekas neskaičiuoja, kiek tarp jų buvo šunų, šuniukų, kačių ar kačiukų. Į tą skaičių neįtraukti dėl senatvės, nepagydomų ligų ar traumų veterinarijos gydyklose užmigdyti gyvūnai. 123 tonos - vien iš gyvūnų prieglaudų. Kažin kiek dar jų jauniklių būna paprasčiausiai užkasti ar nuskandinti?” - klausia LGGD vadovas Benas Noreikis.

Pasak jo, benamių šunų ir kačių populiacija turi būti kontroliuojama kompleksiškai - bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis ir visuomene. “Pirmiausia reikia šviesti visuomenę, kad žmonės sterilizuotų savo augintinius, jeigu jie nesiruošia jų specialiai veisti. Ši veterinarinė procedūra pamažu populiarėja, bet ji dar nėra pigi. LGGD tikisi, kad Lietuvoje greitai atsiras specializuotos veterinarijos gydyklos, kurios siūlys vien šią procedūrą ir paslauga taps gerokai pigesnė bei visiems prieinamesnė”, - vylėsi B.Noreikis.

Viltys - į įstatymo pakeitimus

Anot jo, viena džiuginančių šių metų naujovių - ŽŪM siūlymas tobulinti Gyvūnų globos įstatymą. “Kiek žinau, vienas svarbiausių aspektų - aiškiai apibrėžti, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir kas yra gyvūno kankinimas. Jei tai bus padaryta, bus galima lengviau kontroliuoti pažeidėjus, galbūt skirti griežtesnes baudas ar sankcijas”, - sakė LGGD vadovas.

Vis dėlto, mano jis, greitai rezultato tikėtis neverta. “Praeitą savaitę šiuo klausimu Vilniuje buvo susitikusios įvairios organizacijos, pateikė savo pasiūlymų. ŽŪM sutiko bendradarbiauti, tad gali būti, jog šis įstatymas bus pakeistas iš esmės. Tai teikia vilties. Tik, žinoma, greitai to laukti nevertėtų”, - teigė B.Noreikis.

Palaiko 2 procentai

Gyvūnų globos namų “SOS gyvūnai” vadovė Ilona Mezenceva taip pat pastebi, kad benamių šunų ir kačių vis daugėja. Tačiau organizacija nepasiduoda pesimizmui.

“Mūsų prieglaudoje paprastai būna 100-150 pamestinukų. Kiekvienas gyvūnas gauna maisto, pastogę, gydymą, jam surandami nauji namai. Beje, šiais metais esame numatę persikelti į erdvesnes patalpas, tuomet galėsime priimti dar daugiau gyvūnų”, - džiaugėsi I.Mezenceva.

Visa tai - žmonių skirtų 2 proc. pajamų mokesčio dėka. “Be to, žmonės padeda ir kitais būdais - atveža maisto, vitaminų, vaistų, kai kurie tiesiog perveda pinigėlių į mūsų sąskaitą. Jei ne jie, tikrai būtų kur kas sunkiau”, - sakė I.Mezenceva.

Kaip vieną pagrindinių problemų ji minėjo ne tik benamių gyvūnų daugėjimą, bet ir įstatymų netobulumą. “Dažnai žmonės atsisako gyvūnų arba nenori jų priglausti ir dėl to, kad dideli mokesčiai, reikia kaimynų sutikimų - tai neretai atbaido potencialius globėjus. Be to, trūksta ir visuomenės švietimo gyvūnų priežiūros ir globos klausimais. Pavyzdžiui, daugelis įsivaizduoja, kad gyvūnų prieglauda - tai vieta, kur galima atvežti nebereikalingą gyvūnėlį. O juk yra priešingai - tai vieta, iš kurios gyvūną reikia paimti globai...”

Parengta pagal dienraštį "Respublika"