Nemažėjant kasdieniniams nelegalių migrantų srautams, migrantų krizės sprendimų valdantieji neranda. Pasiūlymų turi opozicija. Vienas jų - nepaprastosios padėties įvedimas. Tačiau panašu, kad šis siūlymas vieningo pritarimo nesulauks net tarp bendraminčių. Štai nepaprastosios padėties įvedimo siūlymas jau spėjo kaip juoda katė perbėgti tarp „valstiečių" frakcijos narių.
Apie nepaprastosios padėties įvedimą pasienyje vienas pirmųjų prakalbo buvęs premjeras ir vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. „Mieli kolegos, raginu visus įsiskaityti į Nepaprastosios padėties įstatymą ir šį teisinį režimą taikyti būtent pasienio zonai, taip užkertant kelią tiek naujai atsirandantiems migrantų gabenimo „verslams", tiek nubrėžiant aiškią liniją, kad nelaikome nelegaliai sieną kertančių žmonių karo pabėgėliais, kuriems būtina skubi humanitarinė pagalba.
Žinoma, galime „tempti gumą", tačiau tuomet nepaprastąją padėtį tektų skelbti visose pasienio savivaldybėse, bet tokio pavėluoto sprendimo žala būtų daug didesnė, o galimybės pasiekti rezultatą - daug mažesnės", - savo socialinio tinklo anketoje paskelbė S.Skvernelis.
Su kolegomis nesuderino
Tokie kolegos siūlymai, atrodo, nepatiko Seimo „valstietei" Agnei Širinskienei. „Suprantu, kad Sauliui Skverneliui dabar tenka suktis prisišnekėjus kaip visos opozicijos lyderiui, kai jo pareiškimas, išreiškiantis paramą valdantiesiems skelbiant nepaprastąją padėtį, buvo su niekuo nederintas: nei su opozicinių frakcijų seniūnais, nei su opozicinės koalicijos taryba, skirta tokiems klausimams spręsti, nei su LVŽS frakcija ar tuo labiau LVŽS, kaip partija. Taigi, mums visiems buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus", - savo įrašu į S.Skvernelio pasisakymą atsakė A.Širinskienė.
Ji patikino, kad objektyvių priežasčių nepaprastosios padėties įvedimui kol kas nėra: „O jei žiūrėtume į Nepaprastosios padėties įstatymą - tikrai nesistebiu, kodėl sutampa prezidento ir LVŽS lyderio R.Karbauskio nuomonės, nes realaus pagrindo skelbti nepaprastąją padėtį, kad ir kaip konservatoriams bei liberalams to norėtųsi, nėra. Priežasčių skelbti nepaprastąją padėtį neįžvelgia nė vienas teisininkas, su kuriuo šiandien teko diskutuoti.
Pagal įstatymą „Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti, nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame įstatyme įtvirtintų nepaprastųjų priemonių".
Kitaip tariant, nepaprastoji padėtis galima, tik kai kyla grėsmė konstitucinei santvarkai (pvz., perversmas, galimas demokratinės santvarkos atsisakymas) arba visuomenės rimčiai (tarkime, - visuotiniai neramumai) ir, kas yra būtina sąlyga, - tų grėsmių neįmanoma kitaip pašalinti, kaip tik skelbiant nepaprastąją padėtį."
Tarybiniai laikai
Ji pridūrė, kad yra kitų būdų situacijos sprendimui ir įgėlė S.Skverneliui. „Dabar, pritempinėjimas prie nepaprastosios padėties panašėja į tai, kad po jos priedanga bus siekiama riboti žmonių teisę protestuoti ir reikšti tokiu būdu savo nuomonę, taip paslepiant valdančiųjų negebėjimą tartis, informuoti ir tarimosi būdu gauti žmonių pritarimą. Nepaprastoji padėtis tokiems dalykams nėra skirta ir ji negali būti nukreipta prieš mūsų žmones. Bent jau demokratiniame pasaulyje.
Kita kalba, jei pas tai siūlančius ant stalo dar guli tarybiniai teisės vadovėliai. Tada nesistebiu... Gal laikas bent pasikalbėti su teisininkais, kurių alga mokama eurais, o ne paskutinis honoraras - rubliais."
Beteisiai žmonės
O štai „valstietė" Audronė Jankuvienė labai paprastai paaiškino, kas pasikeistų gyventojams, įvedus nepaprastąją padėtį.
Pavyzdžiui, komendantūros pareigūnai turėtų teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be jo sutikimo. Komendantai turėtų teisę panaudoti būstą komendantūros pareigūnams, asmenims, pasitraukusiems iš savo gyvenamųjų vietų, apgyvendinti. Transporto priemonės ir kitas piliečių turtas galėtų būti rekvizuojamas (paimamas visuomenės reikmėms).
A.Jankuvienė primena, kad įvedus nepaprastąją padėtį būtų apribotos ir kitos gyventojų teisės bei laisvės. Pavyzdžiui, asmenys neturėtų teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, įvedamas transporto priemonių judėjimo apribojimas. Asmenims gali būti draudžiama vienytis į politines partijas ir politines organizacijas, visuomenines organizacijas ar asociacijas.
Gali būti numatyta, kad nepaprastosios padėties metu susirinkimai viešose vietose draudžiami. Be teismo sprendimo, gali būti vykdoma gyventojų pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slapta kontrolė.