Sudegė namai: ko tikėtis iš draudimo ir kaip įrodyti, jog prarasti vertingi daiktai

Apdrausti buvo ne visi

Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, name, kuriame įvyko sprogimas, apdrausti buvo 15 butų iš 30. Preliminariais duomenimis, 7 butų savininkai apsidraudė tiek būstą, tiek kilnojamą turtą, 3 - tik būstą, 2 - tik kilnojamą turtą. Likusių gyventojų ir jų būstų duomenys tikslinami. Kalbant apie draudimo išmokas, jos paaiškės tuomet, kai ekspertai įvertins žalą ir draudimo sutartis. Specialistų vertinimu, neapsidraudusieji gali susidurti su milžiniškomis išlaidomis.

Daugiabučio ateitis vis dar yra miglota, bet jeigu tikrai, kaip teigiama, juda pastato sienos, labai tikėtina, kad jis gyvenimui tinkamas nebebus. Juolab kad statinys visą šį laiką stovi negyvenamas, jame atjungtos visos komunikacijos, todėl besikeičiantys orai dar labiau skatina yrimą. Tiems, kurių būstai nebuvo drausti, niekas jų vertės nekompensuos, nebent būtų nustatytas tyčinis padegimo atvejis. Tuomet nukentėjusieji galėtų paduoti kaltininką į teismą, tačiau, tikėtina, šiuo atveju kaltininkas yra žuvęs, todėl draudimo neturėję namo gyventojai, greičiausiai, liks be nieko.

Nebent paaiškėtų, kad nelaimė įvyko ne konkrečiame bute, o bendrose patalpose. Tokiu atveju žalą patyrusiems žmonėms atsiranda galimybė jos bandyti išsireikalauti iš namą administravusios ir tinkamai jo neprižiūrėjusios bendrovės.

Žmonėms laikas imtis iniciatyvos

Teisininko Mažvydo Misiūno vertinimu, minėta tragedija į dienos šviesą ištraukė dešimtmečiais atsakingų asmenų ir įstatymų leidėjų ignoruojamas problemas.

„Nors dar nėra patvirtintų įvykio išvadų, tačiau imkime tikėtiną pavyzdį, kad sprogusiame bute gyveno psichikos problemų turintis asmuo. Tai suponuoja kaimynų pasakojimai, jog tai buvo kaupiantis šiukšles, grasinantis kaimynams susidorojimu, užkalinėjantis kilimais langus asmuo, o iš buto dažnai sklisdavo dujų kvapas.

Šiuo atveju gyventojai (ar bendrijos pirmininkas) privalėjo dėti visas pastangas, kad toks asmuo teismo sprendimu būtų iškeldintas, pripažintas dalinai ar visai neveiksnus, arba sudaryta galimybė priverstinai patekti į jo būstą bei atliekami kiti būtini teisiniai veiksmai.

Reikia aiškiai įvardinti, kad tokius klausimus užsimojusiems spręsti gyventojams nepadės nė viena valstybinė institucija. Pakeisti padėtį, su teisininko pagalba, gali tik patys žmonės. Tai yra vienintelis būdas, kaip tokioje situacijoje galima buvo išvengti tragedijos", - nurodė advokatas.

Taip pat M.Misiūnas atkreipė dėmesį į visiems daugiabučiams taikomą bendrą taisyklę.

„Pagal daugiabučių bendrijų įstatymą galima priverstinai patekti į tokias, potencialiai pavojingas, patalpas. Taip pat visiems daugiabučiams namams galioja ta pati taisyklė: tavo teisės negali pažeisti kitų gyventojų teisių ir interesų, - patikslino M.Misiūnas. - Deja, bet patys gyventojai, nors ir susiduria su problemomis, retai imasi iniciatyvos, o pirmininkai paprastai, nedrįsta už žmonių pinigus samdyti specialistų. Bendrą situaciją blogina sudėtingi teisės aktai ir gyventojų teisių neginantys valstybės sukurti mechanizmai, todėl, jeigu bus nesiimta radikalių veiksmų, bijau, kad panašūs incidentai, kai vienas neadekvatus kaimynas kels pavojų visiems likusiems, gali kartotis ir ateityje."

Visuotinis būstų draudimas

Nemokamai neseniai degusio namo Birutės g. 16 C gyventojus konsultuojantis teisininkas atkreipė dėmesį į tai, jog draudimo išmokos nebūti negali.

„Tiesa, visuomet būtina skaityti draudimo sąlygas, nes kiekvienas kablelis sutartyje gali reikšti tam tikras išlygas. Visgi visuotinai laikomasi bendro principo, kad draudikai turi kompensuoti visą žalą, nes žmonės tam ir draudžiasi, jog turėtų garantijas.

Kalbant apie tai, kokį turtą žmogus prarado, tai yra įrodinėjimo klausimus. Jeigu bute buvo šaldytuvas ar televizorius, jie, apdegę, bet jame liks. Tas pats pasakytina apie nelaimės vietoje galinčius būti kitus daiktus - fotoaparatus, kompiuterius, prabangesnius drabužius, avalynę, aksesuarus ir pan. Meno ar aukso dirbinių praradimą būtų galima bandyti įrodinėti jų nuotraukomis arba pirkimo čekiais. Tai būtų sunkiau, tačiau viskas yra įmanoma. Netgi tų pačių grynųjų turėjimą galimą įrodyti pasitelkiant nuotraukas, skolos lapelius, pajamų deklaracijas ar pan. Tokiu atveju, jeigu nukentėjusiajam ir draudikui susitarti nepavyksta, belieka kreiptis į teismą, net draudimo bendrovės nekompensuoti nuostolių negali", - pabrėžė teisininkas.

Visgi jis atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje nėra sistemos, kuri nelaimės atveju padėtų neapsidraudusiems asmenims.

„Valdantieji daug ir garsiai kalba apie nekilnojamojo turto mokestį, tačiau niekas net neužsimena apie tai, kad dalis šio mokesčio galėtų būti skirta visuotiniam būstų draudimui. Tokiu atveju žmonės suprastų, kad moka už konkrečią paslaugą ir, galbūt, ne taip skausmingai priimtų pačią idėją, - pasiūlė M.Misiūnas. - Kitas svarbus klausimas - tokiu atveju turėtų drausti privačios bendrovės ar tikslinga būtų turėti valstybinę draudimo sistemą? Atsakymo į jį taip pat nėra, tačiau problema taps vis aktualesnė, nes visi statiniai sensta, dėvisi, todėl draudiminių atvejų gali daugėti.

Ne kartą teikiau atitinkamus pasiūlymus Aplinkos ministerijai, tačiau atsakymo taip ir nesulaukiau. Deja, Lietuvoje garsiai apie problemą prabylama tik tuomet, kai nutinka nelaimė, tačiau šurmulys ilgai netrunka ir viskas pasimiršta iki kito karto. Niekas nieko, įskaitant ir namus administruojančias įmones, nedaro, o valdininkai, mano nuomone, gina būtent jų, bet ne gyventojų interesus, todėl turime, ką turime."

Naujiems namams reikės milijonų

Nekilnojamojo turto brokerio Luko Vilimo vertinimu, įsigyti Vilniuje 2-3 kambarių būtą įmanoma, tačiau kainos - „kandžiojasi".

„Šiuo metu rinkoje pardavinėjami pilnai įrengti butai iki 2000 m. statybos Viršuliškėse, kalbant apie 2 kambarius, atsieis nuo 1800 Eur/m2 iki 3300 Eur/m2, 3 kambarių kainuos nuo 1400 Eur/m2 iki 2100 Eur/m2. Lazdynuose analogiški butai kainuos nuo 1800 Eur/m2 iki 3300 Eur/m2 bei nuo 1400 Eur/m2 iki 2700 Eur/m2. Karoliniškėse už dviejų kambarių butą teks pakloti nuo 1650 Eur/m2 iki 3600 Eur/m2, už trijų - nuo 1500 Eur/m2 iki 2500 Eur/m2, - skaičius vardino brokeris. - Kalbant apie būstus, statytus po 2000 metų, Viršuliškėse 2 kambariai kainuoja nuo 2700 Eur/m2 iki 4400 Eur/m2, 3 - nuo 2900 Eur/m2 iki 4200 Eur/m2. Gretimais esančiose Karoliniškėse už 2 kambarius prašo 3500 Eur/m2 iki 4200 Eur/m2, už tris - nuo 3500 Eur/m2 iki 3800 Eur/m2. Lazdynuose naujesni būstai atsieis nuo 3000 Eur/m2 iki 3650 Eur/m2 ir nuo 1600 Eur/m2 iki 4500 Eur/m2 atitinkamai."

L.Vilimas patikslino, kad tai yra žmonių lūkestinės kainos, o faktiniai pardavimai būna 150 Eur/m2 mažesni, tačiau ir tuomet kainos išlieka didelės.

„Dviejų kambarių butų vidutinis plotas yra apie 53 m2, trijų kambarių butų vidutinis plotas - apie 70 m2. Tai reiškia, kad pigiausias senesnės statybos 2 kambarių būstas, vertinant lūkestinėmis kainomis, atsieis beveik 83 tūkst. eurų, naujesnės statybos būstas gali kainuoti ir 135 tūkst. eurų, - įspūdingus skaičius pateikė L.Vilimas. - Už pigiausią senos statybos trijų kambarių butą teks pakloti apie 90 - 100 tūkst. eurų, už pigiausią naujesnės statybos butą iš šiuo metu esančių rinkoje, dėl didesnės kvadratūros, prašoma daugiau negu 120 tūkst. eurų."