respublika.lt

Su grifu „slaptai“: Tiesą apie vakcinas sužinosime po 55 metų (590)

2021 lapkričio 25 07:00:00
Ignas VĖGĖLĖ

Skiriama #VaccinatedEducated. Tinka ir nepasiskiepijusiems.

×
nuotr. 12 nuotr.
Skiepai. EPA-Eltos nuotr.

 

Tekste nėra nieko apie vakcinų naudą ar žalą. Jame apibendrinti faktais paremti straipsniai ir duomenys apie skiepų registraciją, skiepų gamintojų sutartis su valstybėmis ir derybų procesus.

Grupė mokslininkų, norėdami įtikinti vakcinų skeptikus, kad skiepai iš tiesų yra saugūs ir efektyvūs, kreipėsi į teismą, prašydami Amerikos vaistų agentūros (FDA) pateikti „Pfizer" jai pateiktus duomenis ir dokumentus, kuriais remiantis minėta agentūra įregistravo „Pfizer" vakciną. Amerikos vaistų agentūra pasiūlė pateikti visą dokumentų paketą per 55 metus, nes tiek užtruks viso dokumentų paketo nuasmeninimas ir „Pfizer" konfidencialios informacijos paslėpimas. Šių dokumentų pagrindu Amerikos vaistų agentūra per 108 dienas pateikė leidimą „Pfizer" skiepą tiekti į rinką. 108 dienos visapusiškam duomenų patikrinimui tam, kad įregistruotų vaistinį preparatą milijonams žmonių, ir 55 metai šių dokumentų nuasmeninimui. Visiems viskas aišku? Šypsenos slepia replikas, kad toks terminas, ko gero, prašomas tam, kad tarp gyvųjų nebeliktų sprendimus priėmusių atsakingų tarnautojų ir politikų. 2076 metai atrodo tolokai - gėrėtis pasauliu tuo metu daug kam dabar tėra tik svajonė.

Jei taip nenorima atskleisti dokumentų, kurių pagrindu buvo įregistruotas COVID-19 skiepas milijonams asmenų, pradedi svarstyti, gal yra ką slėpti? Įdomu, kas slepiama: vakcinų efektyvumas, šalutiniai poveikiai, procedūriniai pažeidimai, o gal viskas kartu? Sakote, sąmokslo teorija? Pasigilinkime toliau.

Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija (FDA) yra federalinė Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento agentūra. FDA yra atsakinga už visuomenės sveikatos apsaugą ir skatinimą, kontroliuoja ir prižiūri receptinius ir nereceptinius vaistus, vakcinas ir t.t.

Nuo 2017 iki 2019 m. balandžio mėn. FDA vadovavo komisaras Skotas Gotlibas (Scott Gottlieb). Tas pats žmogus, kuris per trumpesnį nei trejų mėnesių terminą po darbo FDA tapo „Pfizer" direktorių valdybos nariu.

S.Gotlibą pakeitė Stivenas Maiklas Hanas (Stephen Michael Hahn), kuris FDA komisaro pareigas ėjo 2019-2021 m. Netrukus po to jis taip pat pradėjo dirbti privačioje kompanijoje, glaudžiai susijusioje su vakcinų gamintoju: tapo vyriausiuoju medicinos pareigūnu įmonėje „Flagship Pioneering", rizikos kapitalo įmonėje, kuri kartu su jos vadovu bei įkūrėju 2010 m. įkūrė „Moderna". Taip, tą pačią „Moderna", kuri sėkmingai gamina COVID-19 skiepą.

Sakote, kad verslas yra verslas, o geriausius iš karto pasikviečia dirbti pas save? Tiesa. Verslas siekia geriausiųjų. Bet kaip taip atsitiko, kad abu pastarieji FDA vadovai, kurie vadovavo vakcinų registravimui JAV, dirba tose įmonėse, kurios daugiausiai pelnosi iš COVID-19 vakcinų pardavimo? O apyvartų augimas ir pelnas yra nesuvokiamo dydžio net ir turtingiausiems verslams.

„Moderna" 2021 m. pirmojo pusmečio apyvarta yra 6,3 mlrd. dolerių, iš kurių 5,9 mlrd. dolerių už COVID-19 vakcinas. Palyginimui, 2020 m. pusmetis - 75 mln. apyvarta, apyvartos skirtumas tarp 2020 ir 2021 m. - 84 kartai (taip taip, ne procentai, o kartai). Kad susidarytume visą vaizdą: „Moderna" per 11 savo veiklos metų nė karto nėra uždirbusi jokio pelno, o veiklos rezultatas vien už 2021 m. vieną ketvirtį - 2,78 mlrd. dolerių.

„Pfizer" 2021 m. pirmojo pusmečio apyvarta - 33,5 mlrd. dolerių. Trečiojo ketvirčio bendrasis pelnas - 8,15 mlrd. dolerių ir 24 mlrd. apyvarta, daugiausia dėl COVID-19 vakcinos.

Palyginimui, 2021 m. Lietuvos biudžetas sudaro kiek daugiau nei 18 mlrd. eurų. Primenu, „Pfizer" pusmečio apyvarta - 33,5 mlrd. dolerių (29,7 mlrd. eurų). Jei „Pfizer" seksis neblogiau nei per pirmąjį pusmetį (o trečiasis ketvirtis rodo, kad dar ir geriau), jos metinė apyvarta viršys trijų Lietuvų biudžetą. Paprasčiau tariant, „Pfizer/ BioNTech" (vokiečių kompanija, kuri kartu sukūrė „Pfizer" skiepą) ir „Moderna" uždirba 1000 dolerių pelno kiekvieną sekundę arba 65 000 dolerių pelno kiekvieną minutę.

Ar dar kyla abejonių, kad kovos su pandemija didelė dedamoji (o gal „varomoji jėga") yra verslas? Versle kaip versle - svarbiausia pelnas. Verslas siekia išvengti nebūtinų išlaidų ir visokeriopai vengia rizikų. Šalutinis vakcinų poveikis yra akivaizdi rizika, ypač tokioms vakcinoms, kurių ilgalaikiai šalutiniai poveikiai apskritai yra netirti. Tik nedidelė dalis pasaulio valstybių kompensuoja dėl skiepų šalutinių poveikių kilusią žalą. Koks tikslas kompensuoti šalutinių poveikių žalą, jei abejojančius žmones galima prilyginti plokščiažemiams ir, sudarant nepakeliamas sąlygas, priversti naudoti pagamintą produktą (pasiskiepyti) be jokios finansinės rizikos ir atsakomybės tiek verslui, tiek pačiai valstybei. Tam sukuriamos formos, kurias kiekvienas asmuo turi pasirašyti prieš vartodamas pagamintą produktą. Formose jūsų sutikimas su bet kokiu galimu šalutiniu poveikiu jūsų sveikatai ir, žinoma, visų su tuo susijusių rizikų prisiėmimas (kiekvienas pasiskiepijęs pasirašėte, tik nesu tikras, ar perskaitėte). Beje, valstybės finansinės rizikos yra susijusios ir su politikų politine atsakomybe, kartais ir su labai realia baudžiamąja atsakomybe. Kam rizikuoti? Jei valstybės vengia atsakomybės dėl galimų šalutinių poveikių žmonių sveikatai, kodėl kitaip turėtų elgtis verslas?

Vieša paslaptis, kad vakcinų gamintojai apribojo savo atsakomybę dėl vakcinų šalutinio poveikio. Taip kalba tie, kuriems pavyko susipažinti su neužtušuotomis sutartimis. Sakysite, paskaityk pats, tada rašinėk abejones? Visos sutartys yra arba įslaptintos, arba su juodai užtušuotais puslapiais. Remiantis „Transparency International Global Health" ataskaita, tik 6 proc. analizuotų vakcinų sutarčių tarp vakcinų kūrėjų ir vyriausybių buvo viešai prieinamos, tačiau net ir jos buvo iš dalies užtušuotos. Tik viena sutartis (0,5 proc.) buvo paskelbta be redakcijų.

Vakcinas ir skiepijimo programas kamuoja sumaištis, chaosas ir netinkama komunikacija. Kaip ir pandemijos pradžioje, šis skaidrumo trūkumas kainuoja gyvybes, teigia „Transparency International Global Health". „Public Citizen" atliktas tyrimas atskleidė, kaip „Pfizer", kuri kartu su „Moderna" tapo viena geidžiamiausių vakcinų nuo COVID-19, panaudojo didėjančią galią derybose su vyriausybėmis. Pranešama, kad nutekintos nepataisytos vakcinų sutartys rodo, kad farmacijos milžinė stengėsi „nutildyti vyriausybes, sumažinti tiekimą, perkelti riziką ir padidinti pelną". Visa tai per vieną iš baisiausių visuomenės sveikatos ekstremalių situacijų pasaulyje, rizikuojant milijardų žmonių gyvybėmis.

Net ir paviešintose sutarčių tarp ES ir „Pfizer/BioNtech" dalyse parašyta tai, kas prieštarauja visiems demokratijos ir teisės principams. Pavyzdžiui, sutartyje pabrėžiama, kad Europos Komisija įsipareigoja derybose su farmacijos pramone COVID-19 vakciną skatinti kaip pasaulinio masto bendrąjį gėrį, be to, numatytas įsipareigojimas derinti su „Pfizer" viešąją komunikaciją apie jos naudojimą.

Tai ir yra atsakymas į klausimą, kodėl tyli politikai, kodėl vakcinacija pateikiama kaip vienintelis kovos su pandemija įrankis ir „pasaulinio masto bendrasis gėris". Juk politikai tokias sutartis patys pasirašė! Paprašyta pateikti sutarties kopiją, SAM atsakė, kad tai yra „konfidenciali informacija, todėl šių sutarčių pateikti negalime". Pasirodo, Lietuvoje ne atskiros sutarties nuostatos yra konfidencialios, bet visa sutartis! (ES skaidrumo aspektu visgi gerokai pažangesnė - sutartį, nors ir gerokai juodai „nuspalvintą", atskleidė.)

Kodėl politikai dėjo parašus po tokiomis sutartimis, kurias bijo atskleisti savo rinkėjams? Akivaizdu, kad yra keletas priežasčių.

2020 m. pasaulį kartu su COVID-19 užvaldė baimės pandemija. Su lavonmaišiais, kapų duobėmis, dūstančiais žmonėmis ir perpildytomis ligoninėmis per visas žiniasklaidos priemones. Buvo net ir tokių reportažų, kai žmonės mirdavo gatvėse, o lavonų valandų valandas niekas nesurinkdavo. Baimės pandemija išliko iki dabar - apie žiniasklaidos įtaką baimės pandemijai ir skiepams, kaip vieninteliam būdui kovoti su COVID-19, parašysiu ateityje.

Dabar apie kitą medalio pusę. Sutartis pasirašo politikai, o jas ruošia ir derina derybininkai. Paprastai politikai sutarčių neskaito, nebent kyla skandalo grėsmė.

ES vardu su vakcinų gamintojais derėjosi Jungtinė derybininkų grupė iš 7 šalių: Ispanijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Italijos ir Lenkijos. Ši grupė Europos Sąjungai užtikrino 4,6 mlrd. vakcinų dozių, kurios gyventojų skaičius - 448 milijonai. Sutartyse pateikiami ne tik apribojimai vakcinas perparduoti ar dovanoti, bet ir galimybė didinti tiekiamų vakcinų kainas. „Pfizer" vakcinos kaina nuo pirminio tiekimo kainos 15,5 euro pakilo iki 19,5 euro, „Moderna" - nuo 22,5 iki 25,5 euro. Beje, Londono karališkojo koledžo (Imperial College London) studija rodo, kad mRNA vakcina gali būti pagaminama už 1,18 dolerio. Iki šiol ES sveikatos komisarė Stela Kyriakides (Stella Kyriakides) neteikia duomenų, kokie asmenys sudarė tą jungtinę derybininkų grupę.

Bet žurnalistai ir tyrėjai kelias pavardes visgi iškapstė. Pateikiu vieną.

Švedijos atstovas Ričardas Bergstromas (Richard Bergstrom). Tris dešimtmečius dirbęs vaistų pramonės įmonėse, penkerius metus vaistų pramonės sektoriaus lobistu Europos Sąjungoje (Europos vaistų pramonės įmonių ir asociacijų federacijos vadovas). Konsultacinės veiklos neatsisakė ir šiuo metu: yra HBPC lobistas. HBPC konsultuoja pagrindinius vaistų pramonės lobistus - VIPS Šveicarijoje ir PhRMA, veikiančią JAV. PhRMA nariai yra „AstraZeneca", „Johnson & Johnson", „Pfizer" ir „Sanofi". Ponas Ričardas turi ir nuosavą konsultacinį verslą, kurio direktorius yra HBPC savininkas bei buvęs VIPS vadovas. R.Bergstromas 2021 m. rodytame reklaminiame vaizdo įraše pats prisipažįsta: „Buvau pagrindiniu farma lobistu Briuselyje."

***

Jei perskaičius šį ilgą straipsnį dar kažkas įtikinės, kad reikia tikėti mokslu, paprašykite tą mokslą jums parodyti vakcinų registracijai pateiktus dokumentus, sutartis tarp vakcinų gamintojų ir ES, sutartis tarp ES ir Lietuvos. Paprašykite skaidrumo ir pagrįstumo, kurio iš jūsų reikalauja kiekvienas menkinantis jūsų nuomonę.

Jei kas nors dar siūlys pasitikėti mokslu, paklauskite, kodėl mokslu netiki pati valstybė, iki šiol atsisakanti atlyginti žalą dėl galimo vakcinos šalutinio poveikio. Primenu sutartį: apie vakcinas arba gerai, arba nieko. O dabar marš skiepyti vaikus, nes gausite bizūno.

 

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (590)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KONVENCIJA: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga.
  • EKONOMIKA: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuvos ekonomika per COVID-19 pandemiją nenukentėjo, todėl valstybei reikėtų galvoti ne apie atsigavimą, o tolesnį augimą.
  • UŽSTATAS: Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bus grąžintas 25.000 Eur užstatas, antradienį galutinai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
  • VAKCINOS: Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 sunkiai susidoros su omikron atmaina, o sukurti naują veiksmingą skiepą prireiks kelių mėnesių, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė laikraščiui „Financial Times“.
  • MEDIENA: Valstybinė miškų urėdija pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
  • DUJOS: Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36%.
  • ŪKIAI: Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc ir labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s