respublika.lt

Stumiamas penkiskart didesnis mokestis

(85)
2021 lapkričio 18 17:30:00
Danas NAGELĖ

Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos (AM) stumiamam projektui, kuriam įsigaliojus penkiskart - nuo 10 iki 50 eurų už toną - padidėtų mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose. Pagrindinis argumentas - esą aplinkinėse valstybėse mokestis yra daug didesnis, todėl jos ieško būdų, kaip šiukšles išvežti ten, kur pigiau - į Lietuvos sąvartynus. Tačiau oponentai taikliai pastebi, kad iš užsienio šiukšles į sąvartynus vežti draudžiama, jos vežamos nelegaliai, todėl didesnis mokestis „nelegalų" neatbaidys, tik nukentės niekuo dėti sąžiningi mūsų šalies gyventojai bei sąžiningas verslas.

×
nuotr. 8 nuotr.
Stumiamas penkiskart didesnis mokestis. Arūno Bernacko koliažas

 

Veža nelegaliai

„Vakaro žinios" prieš mėnesį skelbė, kad į Kauno ir Klaipėdos atliekų deginimo gamyklas deginimui vežamos šiukšlės iš užsienio, nors tai draudžia įstatymai (jos gali būti įvežamos tik kaip antrinės žaliavos - perdirbimui). Dėl to Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą, tačiau į prokuratūrą kol kas dar nesikreipta.

Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, Lietuvoje esančiose jėgainėse gali būti sudeginama net iki 10 proc. nelietuviškų atliekų, arba dešimtys tūkstančių tonų.

„Supraskite, kad atliekos gali būti sutvarkytos ir perdirbtos čia, Lietuvoje, tačiau vietoj sutvarkymo ir perdirbimo į naują produkciją jos yra tiesiog sudeginamos. Veikiausiai tokia yra schema", - „Vakaro žinioms" tada paaiškino S.Gentvilas.

Surado pretekstą

Kaip „Vakaro žinios" ir prognozavo, tai tapo pretekstu bandyti prastumti didesnį sąvartynų mokestį.

AM kaip tik šią savaitę Seimui pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mokestį didinti nuo 10 iki 50 eurų už toną šiukšlių.

Projektą Seimui pristatydamas S.Gentvilas tikino, kad Lietuvoje taikomas 10 eurų tarifas sąvartynuose šalinamoms nepavojingoms atliekoms yra vienas mažiausių Europoje, tuo metu Latvijoje jis siekia 65, Lenkijoje - 61, o Estijoje 2022 m. pasieks 90 eurų.

Dabartinis sąvartynų mokestis esą yra gerokai mažesnis už atliekų deginimo įkainius, todėl atliekų šalinimas sąvartyne išlieka patrauklus atliekų tvarkymo pasirinkimas.

Didina, bet nedidės

„Lietuva liktų vis tiek pigiausių sąvartynų šalis. Mes matome negatyvias tendencijas, ir šią savaitę bendradarbiaudami tarpinstituciniu lygmeniu su Lenkijos aplinkosaugininkais matome, kad atliekos yra importuojamos į Lietuvą dėl to, kad mūsų sąvartynai yra tiesiog per pigūs.

Tad užbėgame už akių ir norime iš tikrųjų padaryti sąvartynus pakankamai brangia alternatyva tam, kad neprivažiuotų čia ir nebūtų šalinamos užsienio atliekos", - parlamentarus tikino S.Gentvilas.

„Gąsdinimas, kad taršos mokestis reikšmingai padidins gyventojų išlaidas, nėra tiesa. Tas mokestis nenuguls į gyventojų kišenes, negalime gąsdinti žmonių, kad kils rinkliavos", - įrodinėjo ministras.

Tikslas - ne pasipinigauti

Atliekų tvarkymo sritį kuruojanti aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė „Vakaro žinioms" sakė, kad pradėto tyrimo dėl nelegalaus šiukšlių įvežimo komentuoti negalinti, „nes tyrimas tam ir yra tyrimas", tik pripažino, kad „nelegalai" vis dėlto nėra įžūlūs be galo - bent jau tyrimo metu nelegalus šiukšlių įvežimas neva liovėsi.

Kur tie sąvartynų mokesčiai nueina, jei AM taip suinteresuota drastiškai juos didinti?

„Tai - mokestis valstybei, nueinantis į valstybės biudžetą, tačiau vėliau didžiąja dalimi grįžtantis dotacijų forma į savivaldybes, kad šios investuotų į konteinerius, rūšiavimo infrastruktūrą", - sakė viceministrė, anot kurios, sąvartyno mokestis neturėtų įtakos įmokai arba rinkliavai, jeigu visi atliekų tvarkymo proceso dalyviai tvarkingai vykdytų savo pareigas.

Pasak R.Radavičienės, aplinkosauginiai mokesčiai yra tokie, kurių tikslas - ne surinkti pinigus, o keisti įpročius ir „sukurti varikliuką, kuris leistų atliekas sutvarkyti iki sąvartyno."

„Aišku, pravartu ir surinkti pinigų, nes jie išleidžiami tam pačiam tikslui - investuoti į atliekų rūšiavimą", - konstatavo R.Radavičienė.

Sąvartynų mokesčio šiuo metu surenkama kiek per milijoną eurų per metus.

Komentuoja Seimo narys, „valstietis" Valius ĄŽUOLAS:

- Jūs buvote vienas iš vos penkių parlamentarų, balsavusių prieš siūlymą penkiskart didinti sąvartynų mokestį. Kokie jūsų argumentai?

- Noriu priminti istoriją. Mūsų kadencijoje AM irgi ketino šį projektą prastumti bei sąvartynų mokestį padidinti 5 kartus. Bet mes užmirštame pagrindinį dalyką: ta pati AM dešimtmečius neleido „Akmenės cemento" gamyklai deginti šiukšlių, nors Latvijos cemento gamykla šiukšles degina seniai ir net už jas moka pinigus, dėl ko gyventojams netgi pinga šiukšlių tvarkymas. O mūsų AM neleido. Vietoj to, buvo pastatytos atliekų deginimo gamyklos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. O kad šiukšlių tvarkymas gyventojams būtų dar brangesnis, AM Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą įpareigojo dalį šiukšlių nuvežti į Klaipėdos „Fortum".

Negana to, kad reikia sumokėti už transportavimą, dar virš 30 eurų reikia sumokėti „Fortum'ui", kuris šiukšles panaudoja kaip kurą šilumai gaminti. Kitaip tariant, „Fortum" gauna kurą, už kurį jai netgi sumokama, o žmonės dėl to moka brangiau. Ir visa tai - AM prievarta.

Žmonės tampa kalti, kad AM „Akmenės cementui" neleido deginti šiukšlių. Leidimą davė visai neseniai, tačiau juk vien pasistatyti visą reikiamą įrangą užtrunka iki 4 metų.

Taigi AM daro viską, kad šiukšlės brangtų, o dabar dar ir sąvartynų mokestį nori padidinti, nors pati yra kalta, kad ten gabenamos atliekos.

Tą didesnį mokestį sumokės visi, kas „gamina" šiukšles: paprasti gyventojai turės sumokėti už valdančiųjų nemokėjimą dirbti, o gal net už tyčinius veiksmus.

Didesnis mokestis vis tiek nesumažins į sąvartynus patenkančių šiukšlių kiekio, nes visa rūšiavimo sistema jau ir taip veikia. Tačiau Aplinkos ministerija nori surinkti daugiau pinigų.

- Aplinkos viceministrė R.Radavičienė sako, kad sąvartynų mokestį reikia didinti penkiskart, nes aplinkinėse valstybėse jis yra maždaug 5 kartus didesnis nei Lietuvoje. Dėl to kaimynai esą ieško būdų, kaip pigiai atsikratyti šiukšlių Lietuvoje...

- Absurdiškas argumentas, nes legaliai į Lietuvą atliekas galima vežti tik perdirbimui. Jei veiktų kontrolė, jokios užsienietiškos šiukšlės negalėtų patekti į sąvartynus, todėl didesnis mokestis čia niekuo dėtas.

Prasilenkiama su logika. Liepiame žmonėms brangiau susimokėti už šiukšles dėl to, kad kažkas šiukšlių įveža nelegaliai. Šiukšlės - ne cigaretės, kurias gali paslėpti ir įvežti. Šiukšlių kišenėse neperveši, kontroliuoti tikrai galima. Tačiau sumanyta pasipelnyti iš žmonių, nes pinigai per regiono atliekų tvarkymo centrus ir įvairius taršos fondus nukeliauja į AM.

- Pasak viceministrės, šiukšlių perdirbimui iš užsienio neįsileisti negalime dėl europinių teisės aktų, draudžiančių laisvą prekių judėjimą. Neatrodo, kad tokius teisės aktus prastūmė didžiosios valstybės, kurių pramonė pagamina itin daug atliekų, kad galėtų jomis atsikratyti tokiose šalyse kaip Lietuva, kuri ir savų šiukšlių turi pakankamai?

- Aš iš viso abejoju, ar toje direktyvoje taip yra parašyta. Spėju, kad tai yra gudrus AM būdas prie direktyvos „priklijuoti" savų minčių. Nes ministerijos taip nuolat gudrauja.

Dažnai ministerijos, teikdamos Seimui siūlymą perkelti kokią nors direktyvą į įstatymą, prie tos direktyvos prideda 30 proc. savo teksto. Direktyva tik prisidengiama. O jei direktyvoje apie tai kalbama, tai ji tikrai nelogiška - kam importuoti šiukšles, jei savų turime apsčiai? Negi norime tapti atliekų valstybe?

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (85)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MIRTYS: Kanados policija apsnigtame lauke netoli JAV sienos rado keturių migrantų, įskaitant kūdikį, kūnus.
  • ATIDARYMAS: Įgyvendinant dalį strategijos tapti pirmaujančiu maisto papildų gamintoju Baltijos šalyse, Latvijos farmacijos bendrovė „Silvanols“ atidaro atstovybę Kaune.
  • BITININKAI: Šalies bitininkai vėl gali kreiptis paramos.
  • MIGRANTAI: Lietuvoje viešinti Ylva Johansson, vidaus reikalų eurokomisarė, sako, kad migrantų išstūmimai neturi vietos Europos Sąjungos teisinėje sistemoje.
  • DARBAI: Pasibaigusios Seimo sesijos darbai: 412 teisės aktų.
  • PERĖMIMAS: Penktadienį Šakių rajono savivaldybės taryba nutarė pasiūlyti Kauno miesto savivaldybei perimti Šakių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančią greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotį.
  • ĮTAMPA: Lietuvos oro uostų valdybos atstovo teigimu, oro bendrovės prognozuoja, kad finansiniai oro uostų srautai atsistatys tik 2025–2026 metais, ir situacija oro uostuose išlieka įtempta.
  • MIRTIS: JAV dainininkas ir aktorius Meat Loaf, kuris gimė kaip Marvinas Lee Aday, garsėjantis savo albumu „Bat Out of Hell“, mirė, jam buvo 74 metai, pranešta penktadienį.
  • SMUKIMAS: Kritpovaliutos pajudėjo žemyn kartu su akcijų rinka – bitkoinas paniro po 40.000 USD riba, o visos kriptovaliutų rinkos kapitalizacija smuko 7,42%.
  • POVEIKIS: Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas reikšmingai paveiktų ES žemdirbių pajamas – jos sumenktų net 12 mlrd. eurų. Ir tai, skaičiuojant tik dešimčiai analizuotų produktų.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate Seimo rudens sesijos darbą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-9 -2 C

-11 +2 C

 

-2 +4 C

-7 +1 C

-4 +4 C

 

+1 +3 C

0-4 m/s

0-6 m/s

 

0-6 m/s