Studentai grimzta į skolas

Vakar baigėsi studentų paraiškų gauti paskolas priėmimas. Norinčiųjų skolintis - pusantro tūkstančio daugiau nei praėjusiais metais. Šiemet studentai bankams prasiskolins 36,8 milijono.

Įsiskolins vis daugiau

Kaip informavo Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Milda Papinigienė, prašymus gauti valstybės remiamas paskolas pateikė daugiau nei 7,3 tūkstančio studentų. Daugiausia studentai pageidavo gauti paskolą susimokėti už studijas. Tokių buvo 4663 studentai, gyvenimo išlaidoms nori skolintis 2594 studentai. Dalinėms studijoms užsienyje skolinosi 51 studentas. Iš viso šiemet studentai skolinsis 36,8 milijono litų - gerokai daugiau nei praėjusiais metais. 2010 metais suteikta už 26,7 milijono paskolų, jas gavo 5,8 tūkstančio studentų.

Paskolos - kaip būstui

Didžiausia suma, kurią studentas gali pasiskolinti - 50 tūkstančių litų. Tokia paskola skiriama susimokėti už studijas - pinigų nebūtų galima naudoti gyvenimo išlaidoms. Studentas taip pat negali prašyti didesnės nei jo studijų kaina paskolos. „Jei studentas skolinosi šią sumą bakalauro studijoms, magistro laipsniui įgyti, kita paskola nebūtų duodama“, - paaiškino M.Papinigienė. Palūkanų mokesčio per studijų metus mokėti nereikia.

Gyvenimo išlaidoms studentai gali skolintis ne daugiau nei 6500 litų. Ši paskola dalimis išmokama kas mėnesį nuo sutarties su banku sudarymo dienos iki liepos 1 dienos. Studentas gali pasirinkti, kokią sumą imti ir kiek mėnesių ją gauti. Tiesa, kol studijuojama, reikia mokėti ir palūkanas, kurių metinė norma litais svyruoja nuo 3,3 iki 4,2 procento. Palūkanas finansuoja ir valstybė, tačiau ne visiems - atsižvelgiama į studento finansinę padėtį, pirmenybė teikiama studentams iš socialiai remtinų šeimų. Bankai šios paskolos gali ir nesuteikti, jei kandidatas nevykdo kitų finansinių įsipareigojimų (nemoka greitųjų, vartojimo ar būsto paskolų) ar net vėluoja mokėti už mobiliojo ryšio paslaugas.

Studijoms užsienyje studentas gali daugiausiai skolintis 7800 litų. Skolinasi tie studentai, kurie išvyksta studijuoti pagal studentų mainų programą „Erasmus“.

Paskolos pradedamos grąžinti praėjus metams nuo studijų pabaigos. Ją grąžinti reikia per 15 metų.

Skolinasi nepagalvoję

M.Papinigienės nuomone, ne visi studentai skolinasi apgalvoję, ar galės grąžinti paskolą. „Studentai paskambina ir patys nežino, ko jie nori - ar paskolos, ar pašalpos, ar stipendijos. Dažnai skolinamasi manant, kad tie pinigai - dovana“, - pasakojo ji.

Nuo tada, kai studentams pradėtos skirti paskolos (1988 metų), specialistei teko matyti įvairių studentų nemokumo atvejų. Su negrąžinančiais paskolų bylinėjamasi teismuose. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai baigusieji studijas skolas tiesiog užmiršta. Dar kita dalis - grąžinti paskolų neturi iš ko. Štai 2008-aisiais vien paskolų delspinigiai siekė 171 tūkstantį litų, 2009 - 204 tūkstančius, 2010 - 245 tūkstančius, 2011 metų pirmus devynis mėnesius - 172 tūkstančius litų.

M.Papinigienė sako, kad imdami paskolą labiausiai rizikuoja tie, kurie studijuoja socialinės krypties studijų programose. „Keista, kai skambina socialiai remtinas studentas, studijuojantis socialinius mokslus, ir prašo paskolos. 16 tūkstančių - nemaža našta žmogui, kuris pabaigęs mokslus negali susirasti darbo“, - kalbėjo ji.

„Iš minimumo paskolos negrąžinsi“

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis sako, kad valstybei prisižadėjus finansuoti studijų palūkanas, studentai skolinasi drąsiau.

Anot jo, paskolos studijoms šiandienos ekonomikos sąlygomis neišvengiamos - retas kuris gali sutaupyti brangiems mokslams. D.Dikšaitis mano, kad valdžia atliko dar ne visus namų darbus - paskolos dalinamos, o apie tai, kaip jas grąžinti iš minimalaus atlygio, nepagalvota.

„Studijas baigęs žmogus dar neturi patirties ir retai darbdaviai moka daugiau nei minimalų atlyginimą. Kaip iš 670 litų sumokėti paskolą ir išgyventi?“ - svarstė jis.

O ar patys studentai įvertina savo galimybes? „Kuris žmogus gali įvertinti, kiek jis uždirbs po penkerių metų?“ - klausė studentų atstovas. Jo žodžiais, Lietuvoje reiktų taikyti Didžiosios Britanijos modelį, pagal kurį paskolų nereikia grąžinti tiems, kurie baigę studijas nesugebėjo įsitvirtinti pagal specialybę ir gauti adekvataus atlygio.

Ar nesigaili studentai ėmę paskolą? D.Dikšaičio teigimu, tokių atvejų pasitaiko. Ypač jei studijų kokybė neatitiko lūkesčių. „Yra studijų, kurios vertos paskolos. Tačiau yra aukštųjų mokyklų ir studijų programų, kurios yra tik diplomų kalimo kalvės, žmonių, kurie nesiekia išsilavinimo, rėmimo vieta“, - dėstė studentų atstovas.