1 nuotr.

Klaipėdos senamiestyje griuvus trims valstybės saugomiems statiniams prabilta apie įstatymų peripetijas, kurios kartais pažeidėjams leidžia išsisukti nusižengus ir kitiems įstatymams. Jono Valaičio nuotr.

Kartais, statant ar rekonstruojant miestuose namus, padaromi pažeidimai. Taip pat statiniai ne visuomet naudojami pagal paskirtį. Būna, kai trukdoma pastatus modernizuoti arba nesilaikoma techninių reikalavimų.

Atsakomybė už tokius pažeidimus numatyta Statybos įstatyme. Pažeidėjai atsako ir pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Tačiau Klaipėdos miesto Statinių priežiūros poskyrio vedėja Jurgita Drizgaitė aiškino, kad įstatymai nenumato, kokia institucija šias baudas skiria. To daryti esą negali ir Savivaldybė.

„Tai yra įstatymo leidybos brokas“, - konstatavo ji.

Tai reiškia, kad pažeidėjai išsisuka.

Trečiadienį Savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje ji pristatė problemą miesto politikams.

„Reikėtų teikti įstatymo pakeitimą“, - įsitikinusi J. Drizgaitė.

Ji kalbėjo, kad ši problema susijusi su visais šalies miestais. Poskyrio vedėja tikino kalbėjusi ir su Vilniaus miesto savivaldybe, mėginusia sutramdyti vieną pažeidėją, tačiau atsimušusia į įstatymų sieną.

J. Drizgaitė neatmetė galimybės, kad su pažeidėjais galima bendrauti ir neskiriant jiems baudos, mėginant susitarti dėl pažeidimų pašalinimų, tačiau tik tuo atveju, jei į tai nereaguojama, bauda skiriama.

J. Drizgaitė kalbėjo, kad šiuo metu Savivaldybė gali skirti baudas už švaros taisyklių pažeidimus. Dažniausiai jos siekia iki 600 eurų. Pagal Statybos įstatymą, anot jos, atsakomybė už kai kuriuos pažeidimus kur kas didesnė: baudos gali siekti ir iki 10 tūkst. eurų.

Pasidalink: