Statybų planai aerodrome pakurstė įtarimus

Nerimas dėl aerodromo

Anonimiškumą prašiusių išsaugoti Kauno gyventojų teigimu, aerodromo teritorija domėjosi ir į ją taikėsi beveik visos Lietuvos valdžios, nepaisant to, kuri partija tuo metu buvo valdančioji. Dabartinius statybų planus jie buvo linkę sieti su eiliniu bandymu „nusavinti" šį patogioje ir gražioje vietoje esantį kultūros paveldo objektą.

„Aerodromas, skirtingai nuo kai kurių kitų istorinių objektų, nėra apleistas. Teritorija tvarkoma, žolė reguliariai šienaujama, tačiau matant valdžios manipuliacijas, kyla įtarimas, jog tai daroma siekiant išryškinti teritorijos privalumus ir pritraukti potencialius jos pirkėjus, - nerimu dalinosi pašnekovai. - Kitas svarbus momentas - koks čia Turto banko vaidmuo? Minėta institucija dažniausiai perima ir paskui parduoda esą nereikalingą valstybinį turtą. Dabar jis pritarė statyboms maždaug pusės hektaro dydžio teritorijoje. Gal taip, pradedant nuo atskirų dalių, vėliau kokiam nors fiziniam ar juridiniam asmeniui bus leista užvaldyti visą aerodromą?"

Klausimų jiems kilo ir dėl paveldosaugininkų bei kitų kontroliuojančių institucijų veiklos.

„Aerodromo teritorija ėjo siaurasis geležinkelis ir liko jo pylimas. Dabar deklaruojama, kad jis bus tvarkomas, tačiau apsilankius vietoje nesunku pastebėti, matyt, būsimai tvorai sukaltus kuoliukus. Realiai jie jau dabar išeina už plane nurodytų išmatavimų, o dar teigiama, jog numatytame plote tilps tik aikštynai, todėl laikinoms žiūrovų tribūnoms teks skirti papildomą žemės sklypą.

Kitaip sakant, darbai apims nemažą istorinio objekto teritoriją, tačiau taip ir neteko pastebėti čia kontroliuojančių ar už paveldo apsaugą atsakingų institucijų atstovų", - piktinosi Kauno gyventojai.

Pasak jų, dažniausiai tokios institucijos tyliai „sėdi krūmuose", o pasirodo tik tuomet, kai koks nors kultūrinio paveldo objektas yra išardytas arba nugriautas. Tuomet kyla triukšmas, kažkam skiriama simbolinė bauda (kaip kad nukirsto Ceikinių ąžuolo atveju Vilniuje - aut. past.), konstatuojama, jog atitaisyti žalos nebegalima ir verslas netrukdomas gali toliau vystyti statybas.

Kauniečiai sutiko su tuo, kad verslininkams irgi reikia gyventi, tačiau išreiškė viltį, kad kada nors jie ims puoselėti dar likusius istorinius, kultūrinius bei architektūrinius paminklus.

Taip pat buvo palinkėta valdininkams, užuot trynus kelnes kabinetuose, dažniau išvykti patikrinti, kaip vyksta statybos ar žemės tvarkymo darbai tokiose vietose, kaip daugiau negu 100 metų skaičiuojantis ir vis dar veikiantis S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas. Tai, pasak pašnekovų, yra būtina, nes dažnai savivaldybių tarybų nariai, tiek Kaune, tiek kituose miestuose, už vienus ar kitus projektus balsuoja net su jais nesusipažinę ir neįvertinę ilgalaikių pasekmių, todėl Lietuvoje vis dar griaunami architektūros paminklai ar niokojamos saugojamos teritorijos.

Žmonės neteisingai įvertino situaciją?

Turto Banko (TB) atstovas Karolis Vaitkevičius patikslino, kad jų institucija Kaune, Veiverių g. 132 patikėjimo teise valdo sargybos postą ir dalį garažo, kuriuos dabar nuomojasi Aplinkos apsaugos departamentas.

„Po TB valdomais statiniais yra valstybei priklausanti žemė. Sklypas nėra padalintas ar atidalintas. <...>Kadangi TB žemės sklypu naudojasi kartu su biudžetine įstaiga S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, pastaroji, planuodama sporto infrastruktūros statinių statybą, kreipėsi į TB dėl pritarimo šiam projektui, TB parašė neprieštaraujantis šioms statyboms", - institucijos poziciją pateikė K.Vaitkevičius.

Analogiškai teigė ir Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.

„Šiaurės rytiniame teritorijos kampe (ties S.Dariaus ir S.Girėno gatve) projektuojamas 4,5 ha užimsiantis sporto kompleksas po atviru dangumi. Jame numatomos 3 futbolo aikštelės (viena jų - standartinio dydžio, tinkama oficialioms varžyboms ir dvi - treniruotėms), 2 krepšinio aikštelės, 4 paplūdimio tinklinio aikštelės, 3 lauko teniso kortai, 2 stalo teniso stalai bei lauko treniruoklių aikštelė. Visa tai darniai išsiteks bendroje teritorijoje, todėl aerodromo sklypas ir toliau išliks toks pats vientisas ir nė kiek nepakitęs", - pabrėžė jis.

T.Vasiliauskas atkreipė dėmesį į tai, kad jog istorinės fotografijos patvirtina, kad vienas seniausių Europoje Aleksoto aerodromas turėjo sporto aikštyną dar savo gyvavimo pradžioje, daugiau kaip prieš šimtmetį.

„Taip pat svarbu atsižvelgti į Stepono Dariaus veiklas ir pasiekimus Lietuvos sporte. Ši Kauno miesto iniciatyva savotiškai atgaivintų istorinę atmintį, o projektu siekiama sukurti daugiau kokybiškos infrastruktūros. Norime užtikrinti vis geresnes sąlygas tiek futbolo treniruotes lankantiems vaikams, tiek dar vieną kokybišką viešą sporto erdvę visiems miestiečiams", - teigė savivaldybės atstovas.

Paveldosaugininkai ne prieš

Kultūros paveldo departamentas (KPD) nurodė, kad birželį gavo Kauno savivaldybės prašymą pritarti SĮ „Kauno planas" parengtai planavimo pasiūlymų schemai žemės sklype Veiverių pl. 132.

„Planavimo pasiūlymų schemos projektiniai sprendiniai nepažeidžia kultūros paveldo objekto Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis vertingųjų savybių, taip pat neprieštarauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano - paveldotvarkos projekto reikalavimams. Planavimo pasiūlymų schema buvo suderinta KPD Kauno teritoriniame skyriuje", - rašoma atsakyme.

Taip pat buvo patikslinta, kad šiuo metu yra pritarta tik Planavimo pasiūlymų schemai. „Naujos statybos projektas irgi turės būti suderintas su KPD Kauno teritoriniu skyriumi. Atkreipiame dėmesį į tai, kad naujų inžinerinių statinių statyba kultūros paveldo objekto teritorijoje nėra teritorijos dalinimas. Ji valdoma kelių skirtingų savininkų. KPD neturi informacijos apie tai, kad teritoriją būtų planuojama dalinti. Sklypas yra vientisas, jo dalinimui/privatizavimui nėra pritarta ir tam nėra teisinio pagrindo", - patikino KPD.

P.S. Įdomi detalė - po to, kai istorija pradėjo domėtis žiniasklaida, kauniečių teigimu, per susitikimą su jais buvo pristatytas pakoreguotas projektas, iš kurio dingo dalis anksčiau aerodromo teritorijoje planuotų pastatų.