5 nuotr.Valakupiuose gyvenanti vilnietė nustebo, kai pamatė, kad geomorfologiniame draustinyje nei iš šio, nei iš to pradėti kirsti miškai. Pasirodo, kad čia, kur nėra jokios infrastrūktūros ir privažiavimų, savivaldybė nusprendė statyti grupinio gyvenimo namus neįgaliesiems. Gyventojai ir net savivaldybės tarybos nariai įtaria, kad už visų pinigus pastatyti pastatai po kelių metų bus privatizuoti, o neįgalieji liks gatvėje.
Tokią situaciją neseniai paviešino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Jis pasidalijo informacija, kurią jam atsiuntė viena vilnietė. Moteris sako gyvenanti Valakupių geomorfoginiame draustinyje, kurio gana nedidelė, tačiau gamtiniu požiūriu ypač reikšminga dalis įeina į „Natura 2000" teritoriją.
„Kaip ir viskas būtų labai gražu, kol vieną rytą nepamatau girininkijos medkirčių, kurie skubiai, be jokių leidimų pjauna medžius viena kryptimi, kuri veda prie Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio sklypo. O giliai miške, „Natura 2000" priklausančio draustinio plote, neturinčiame nei privažiavimo, nei infrastruktūros, savivaldybė pagal ES programą ir dalinį finansavimą nusprendžia pastatyti neišpasakytos prabangos 300 kv. m. grupinio gyvenimo namus jauniems žmonėms, turintiems psichinę negalią", - stebisi moteris.
Moteris piktinasi, kad savivaldybė bendruomenei nesako, kiek projektas iš viso kainuos, juk dalį teks padengti iš miestelėnų sumokėtų mokesčių: „Neatsakoma ir į daug kitų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl naikinamas šis unikalus gamtos plotas? Mano žiniomis, čia augantys medžiai ypač vertingi ir arboristų priskiriami Taigos rūšiai. Ar tikrai visa tai ir augmeniją reikia sunaikinti dėl pastato dešimčiai žmonių? Ar tai ne per brangus projektas miestui ir ar jis nediskriminuoja kitų socialiai pažeidžiamų grupių, kurios gyvena ties skurdo riba ir yra apgyvendintos socialiniuose būstuose?"
Apie tai, kad Vilniuje bus statomi grupinio gyvenimo ir dienos centrai neįgaliesiems, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė pernai. „Vilniečiai yra visi lygūs ir turi vienodas teises džiaugtis miestu, gyvenimu ir laisva kasdienybe, kurią kuria patys. Grupinio gyvenimo namai yra labai reikalingi tiems, kurie gali gyventi savarankiškai, bet dėl iki šiol galiojusių tvarkų buvo atskirti. Šiandien Vilnius yra atviras jiems", - apie projektą sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.
Tuo metu Vilniaus vystymo kompanija paskelbė pastatų projektavimo paslaugų pirkimą. Buvo perkamos projektavimo paslaugos 8 pastatams: 4 grupinio gyvenimo namams (kiekvienuose iki 10 gyventojų), vieniems savarankiško gyvenimo namams (iki 10 vietų), 2 užimtumo centrams/socialinėms dirbtuvėms (veikloms iki 40 lankytojų), vienam dienos centrui (iki 20 lankytojų). Vilnietės minėtoje vietoje, Kiškių gatvėje ir yra suplanuoti vieni grupinio gyvenimo namai, kuriuos gyventų iki 10 gyventojų. Savivaldybė nurodė, kad šis projektas yra jau aštuonerius metus vykstančios institucinės globos pertvarkos dalis. Lietuvoje sėkmingai veikia jau apie 100 grupinio gyvenimo ir 20 savarankiško gyvenimo namų, kuriuose asmuo su negalia savo kasdienybę pagal galimybes organizuoja pats.
Bendra projekto vertė - 4,89 mln. Eur, iš jų 4,49 mln. Eur finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, likusioji dalis skiriama iš savivaldybės biudžeto lėšų.
„Vakaro žinios" susisiekė su projektuotoju, įmone „Atamis", kuriai iki gegužės 31 d. gyventojai galėjo teikti pasiūlymus. Klausėme, kodėl toks projektas kuriamas draustinyje ir ar iš viso galima statyti grupinio gyvenimo namus tokioje vietoje. Taip pat prašėme patikslinti, kada projektas bus aptartas su gyventojais. Įmonės atstovas nurodė, kad nors bendrajame Vilniaus plane minėta vieta priskirta vieno ar dviejų butų namų pastatų paskirčiai, Vyriausybė savo nutarimu yra leidusi naudoti pastatus ne pagal paskirtį įvairiais atvejais. Vienas iš jų - grupinio gyvenimo namų veikla.
„Ar jūs nesutinkate, kad žmonės su negalia turėtų būtų integruoti į visuomenę?", - klausė įmonės atstovas ir pridūrė, kad šiuo metu visuomenės informavimo procedūra yra sustabdyta, ją atnaujinus bus pakartotinai paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje. Tai padaryta statytojo iniciatyva, gavus pretenziją iš visuomenės ir siekiant išsiaiškinti iškeltus klausimus.
Į visuomenei aktualius klausimus atsakyti nelinkusi ir Vilniaus miesto savivaldybė. „Vakaro žinioms" situaciją pakomentuoti savivaldybės atstovai atsisakė net ir tada, kai žurnalistai priminė, kad toks savivaldybės abejingumas gali būti traktuojamas kaip trukdymas dirbti žurnalistams ir už tai Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė.
Interviu su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu Aleksandru NEMUNAIČIU:
- Manote, kad projektas realiai veiks tik kelerius metus?
- Šiuo metu dar tik renku informaciją apie situaciją. Bet savivaldybės tarybos 2020 m. sprendime dėl šio projekto nurodyta, „pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai užtikrinti projekto „Vilniaus miesto socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią" tęstinumą 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos."
Prisiminkime, kaip Vilniuje vyksta tokie dalykai. Pavyzdžiui, neseniai Pašilaičiuose buvo istorija, kai vyko statybos ir gyventojai manė, kad čia bus parduotuvė, o kai buvo nuimti pastoliai, paaiškėjo, kad tai laidojimo namai. Nemažai objektų Vilniuje yra statomi kaip viešbučiai arba nakvynės namai, o tada arba keičiama paskirtis, arba objektuose įrengiami butai. Taip nutiko Pašilaičiuose, Šnipiškėse.
Prieš tai buvusi praktika mane verčia abejoti, kad čia bus kitaip. Kai išgirsti norą statyti 300 kv. m. pastatą tokioje vietoje... Vilniaus savivaldybė turi pastatų, kuriuos būtų galima suremontuoti ir pritaikyti neįgalių žmonių gyvenimui.
- Neseniai atsilaisvino reabilitacijos centro „Pušyno kelias" pastatas, kurio renovacijai būtų galima skirti panašius pinigus ir nereikėtų infrastruktūros, medžių kirtimo draustinyje.
- Čia tilptų dar daugiau žmonių. Nors ir šioje istorijoje jau teko girdėti, kad tie pastatai bus perleisti privatizavimui ir bus leidžiama vykdyti net komercines veiklas. Nes ten tikrai puiki vieta. Valstybė tokiame konkurse tikrai nesugebės sudalyvauti lygiomis teisėmis su NT vystytojais. Bet kol kas situacija atrodo labai keistai - vieni pastatai stovi tušti, o draustinyje kertami medžiai ir bus tiesiami keliai naujiems pastatams. Nėra kompleksiškumo, todėl tokie taškiniai sprendimai kelia pagrįstus klausimus.
- Kodėl apie tokius sprendimus tarybos nariai nežino tada, kai projektai planuojami?
- Daug žmonių nesupranta, kaip veikia savivaldybės taryba. Daug klausimų iš tiesų sprendžia administracija. Nors save priskirčiau prie aktyvesnių tarybos narių, bet ir pats labai daug sužinau tik iš spaudos. Apie tai, ką daro administracija, jie neprivalo informuoti. Todėl, jeigu matote kokį nors pranešimą, kad Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino kažkokioje Vilniaus vietoje kvartalą su daugiabučių statybomis, žinokite, kad tame sprendime taryba nedalyvavo. Tai yra tik Vilniaus miesto administracijos sprendimas. Jį gali žinoti nebent tie tarybos nariai, kurie bendrauja su meru, vicemerais, priklauso valdančiosios daugumos jėgoms. O tokių kaip aš niekas neprivalo informuoti ir neinformuoja. Tuo metu tarybos nariai kaip kolegialus organas svarsto visokias smulkmenas, tokias kaip atleisti žmogų nuo jam priklausančio žemės mokesčio.
- STT pernai paskelbė didelę ataskaitą apie tai, kaip Vilniaus savivaldybėje vyksta leidimų išdavimas. Tarp pastabų ir tai, jog statybų eigoje pasikeičia ne tik statinių paskirtis, bet ir aukštingumai ar užstatymai...
- Labai gaila, kad STT rašo tokias išvadas, bet neuždeda antrankių. Jie patvirtino, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje praktika suponuoja galimybę korupcinėms schemoms. Net STT jau atkreipė dėmesį į tai. Todėl tokie brangūs projektai, bent man, iš karto kelia įtarimų. Nenoriu, kad po kelių metų iš ES ir miesto biudžeto statytas pastatas būtų privatizuotas.
- Sulaukėte kritikos, kad keliant klausimus dėl tokių statybų teisėtumo ir tikrųjų tikslų, tarsi priešinatės, kad neįgaliesiems būtų sukurtos tinkamos sąlygos?
- Aš pritariu tikslui sukurti geras sąlygas neįgaliesiems. Bet prisidengiant tuo tikslu gali būti daromi negražūs dalykai, o rezultate nukentės pažeidžiami žmonės. Ar tikrai nebus taip, kad po kelerių metų jie bus iškeldinti iš tų prabangių pastatų? Ir jeigu taip nutiks, kur bus perkeliami čia gyvenę žmonės? Spėju, kad į prastesnes sąlygas. Aš bandysiu pasiekti, kad būtų suteiktos garantijos dėl projekto tęstinumo kad ir 30 metų. Tai galima įtraukti į sutartį be galimybės keisti ir neliktų vietos abejonėms.
Informacija
Primename, kad dar pernai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Nustatyta, kad statybos leidimų procesas pasižymi fragmentiškumu, jam stinga koordinavimo ir vientisumo. Vertinant statinio projektus taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, kurios sudaro galimybę statyti ne tai, kas buvo nurodyta dokumentuose.
2021 m. pabaigoje STT Centrinė tyrimų valdyba pradėjo stambaus masto ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityse. Tiriama daugiau kaip 240 nusikalstamų veikų dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
