Lietuva jau penkerius metus vėluoja į savo teisę perkelti ES direktyvą, prieš kurią baisiai šiaušiasi statybų verslas. Tačiau jei pataikausime verslininkams, Europos Komisija už „gumos tempimą" galės skirti solidžią baudą. Be to, kaip sako projekto, kuriuo siūloma įgyvendinti direktyvą, rengėjai, verslui tai gali nepatikti, tačiau dirbančiųjų teisės bus labiau ginamos ir galbūt tai sumažins statybininkų emigraciją.
1 nuotr.
Naujomis Darbo kodekso pataisomis norima įtvirtinti statybos rangovų atsakomybę už tai, kad jų pasamdytos subrangos įmonės teisingai mokėtų algas savo darbuotojams. Tai sukėlė didelį Lietuvos statybininkų asociacijos nepasitenkinimą.
„Įstatymo projekto įgyvendinimas suponuoja didelę administracinę naštą, kuri pareikalaus laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų sąnaudų. Rangovas turės kaupti, sisteminti ir tikrinti didžiulį kiekį informacijos apie subrangovų darbuotojus.
Rangovui tvarkant subrangovų darbuotojų duomenis, iškils konfidencialumo problema, kuomet subrangovai turės atskleisti jį pasamdžiusiam rangovui (dažnai - konkurentui) savo darbuotojų duomenis (darbo užmokestį ir kt.).
Tarp rangovų ir subrangovų nėra pavaldumo santykių, todėl rangovas objektyviai negali patikrinti subrangovo darbuotojų įdarbinimo informacijos, jeigu subrangovas gera valia nesudarys tam sąlygų. Todėl ši rangovo pareiga yra sunkiai įgyvendinama ir prieštarauja teisingumo principui", - dėstoma asociacijos rašte, skirtame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kurį gavo ir „Vakaro žinios".
Anot asociacijos, įstatymo projektas valstybės funkcijas nepagrįstai perkelia verslui. Todėl valstybės ketinimas su darbo teisės pažeidimais kovoti verslininkų jėgomis neva iš esmės nesuderinamas su šalyje egzistuojančia viešųjų funkcijų sistema bei prieštarauja teisingumo principui.
Tačiau projektą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk „Vakaro žinioms" sakė, kad verslininkai naujam reglamentavimui prieštarauja be jokio pagrindo.
„Reikia pradėti nuo to, kad šitą direktyvą mes turėjome perkelti iki 2016 m. birželio. Tai buvo padaryta, tačiau netinkamai, ne iki galo. Nes ši direktyva kalba apie subsidiarią rangovo atsakomybę, mes į Darbo kodeksą šią atsakomybę įrašėme, bet ji galioja tik tuo atveju, kai subrangovas yra užsienio įmonė, turinti į Lietuvą komandiruotų darbuotojų. Kitaip tariant, galimybę reikalauti nesumokėto užmokesčio turi tik komandiruotas darbuotojas. Vietos darbuotojas tuo pasinaudoti negali, todėl, anot direktyvos, yra diskriminuojamas. Dabar mes ir teikiame projektą, kad ta diskriminacija būtų panaikinta", - paaiškino J.Polijančuk.
Pasak jos, įsigaliojus naujai nuostatai, bet koks subrangovo darbuotojas, ne tik užsienietis, galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją. Nepavykus atlyginimo išsireikalauti iš tiesioginio darbdavio, jis reikalavimus galėtų nukreipti ir rangovui.
„Lietuvos statybininkų asociacija nepagrįstai aiškina, kad rangovams išaugs administracinė našta, nes jis neva turės kaupti duomenis apie subrangovo darbuotojus. Tai - netiesa. Rangovui turi rūpėti tik kad darbai būtų atlikti laiku ir subrangovas būtų mokus", - užtikrino ministerijos atstovė.
Projekto autorė sako mananti, jog naujos nuostatos, jei tik joms pritars Seimas, galbūt sumažins mūsų statybininkų emigraciją į užsienį.
|
||||||||||||||||||||||||||
Dienos klausimasAr pritariate, kad mažesnės rajoninės ligoninės turėtų atsisakyti dalies teikiamų paslaugų?
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
