respublika.lt

S.Skvernelis pasakė „taip“. O ką jam pasakys rinkėjai?

(0)
Publikuota: 2021 spalio 23 13:00:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Po „valstiečiams“ nesėkmingų pastarųjų rinkimų į Seimą, tokias emocijas Saulius Skvernelis demonstruoti vengia. Stasio Žumbio nuotr.

„Respublikos" savaitės žmogus - buvęs „valstiečių" premjeras Saulius Skvernelis, šią savaitę paskelbęs, jog kuriama Demokratų partija „Vardan Lietuvos". Ar pavyks šią partiją sukurti? O jei ir pavyks, kiek laiko ji bus gyvybinga?

 


Partijos pavadinimas apgalvotas. Nukreiptas į „vietinę rinką". Pavadinimas signalizuoja, jog bus paisoma demokratinių vertybių ir dirbama dėl Lietuvos. Būtent Lietuvos. Skirtingai nuo labiau kosmopolitiškų liberalų ir nuo konservatizmo klasikos gerokai pabėgusių konservatorių. Brėžiama takoskyra - JIE-MES. Ir iš anksto smūgiuojama nesisteminėms partijoms, atviriau nei parlamentinėms, linkusioms ginti nuo Briuselio Lietuvos valstybingumą bei tradicines vertybes.

Galų gale, jei kuriami visuomeninių judėjimų pavadinimai „Dirbame Biržams", „Laimingas Vilnius", „Vieningas Kaunas", tai tik įgimtas kuklumas neleidžia politikams sugalvoti partijos „Laiminga Lietuva". Nes žmonės nuo tokio pavadinimo galutinai pasiustų. Pakaks ir gerovės valstybės.

Partiečių suras

Pirmasis skvernelininkų tikslas - surasti bent 2 tūkst. būsimų partiečių. Toks tikslas - įgyvendinamas. Frakcijoje, turinčioje 14 narių, net 8 pateko į Seimą, nugalėję savo konkurentus vienmandatėse apygardose. Vien už Rimą Baškienę Šiaulių krašto apygardoje balsavo 9041 rinkėjas. Be to, visi frakcijos vienmandatininkai, įskaitant ir tuos, kurie savo kandidatūras išsikėlė patys, buvo pasiskirstę po visus šalies regionus - Dzūkiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Rytų Aukštaitiją. O kuo apygarda mažiau urbanizuota ir labiau nutolusi nuo sostinės, tuo aktualesnė yra socialinė atskirtis. Tai kartu yra visų kairiųjų partijų pagrindinis rinkiminis šūkis.

Kas kairėje kairiausi?

Tačiau paradoksalu, kad Lietuvoje visos kairiosios partijos, kiek jas prisimenu, socialinę piliečių atskirtį ne mažino, bet didino. Įskaitant ir socialdemokratus, kurie savo prigimtimi turėtų būti iš tikrųjų patys tikriausi kairieji. Bet jei socialdemokratai Vokietijoje gali sudaryti valdančiąją koaliciją su liberalais ar net su konservatoriais, o Gediminas Kirkilas - su Andriumi Kubiliumi, tai kur tas iš tikrųjų kairysis požymis? Gal milijonierių gausa partijos gretose? Tiesa, premjero S.Skvernelio laikais didėjo pensijos, vaiko pinigai, atlyginimai. Bet augo ir šalies ekonomika, o Vyriausybė daugiausiai dirbo dar prieš pandemiją. Be to, neaišku, kiek čia paties S.Skvernelio, ir kiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio bei kitų komandos narių nuopelnas. Juk LVŽS taip pat kairės partija. Ir, sprendžiant iš pagalbos šeimoms, pati kairiausia.

Kas kairėje kategoriškiausia?

Gal kairiąsias partijas reikėtų išsluoksniuoti pagal jų rinkėjų nekantrumo, aršumo, kategoriškumo požymius? S.Skvernelis pats yra viešai užsiminęs, kad „valstiečių" rinkėjai gana pikti ir radikalūs. Tik dėl ko jie pikti?

Žmonės gali būti pikti dėl ekonominių priežasčių. Pvz., yra bedarbiai, gauna mažus atlyginimus, gauna mažas pensijas, darbdaviai iš jų tyčiojasi. Toks potencialus rinkėjas, apimtas ekonominio įtūžio, turėtų būti lengviausiai nustveriamas socialdemokratų grobis. Tad šiuo aspektu, nė vienai kairuoliškai partijai nenaudinga mažinti socialinę atskirtį. Nes kuo bus didesnė socialinė atskirtis, tuo daugiau turės potencialių rinkėjų. Tačiau, sprendžiant iš S.Skvernelio viešo pasakymo, šis socialdemokratų grobis atiteko „valstiečiams". Būtent jų elektoratas gana piktas ir radikalus.

Žmonės gali būti pikti ir ne dėl ekonominių priežasčių. Pvz., todėl, kad iškraipoma šeimos samprata, brukama Stambulo konvencija ir t.t. Žmonės gali būti pikti ir dėl medicininų priežasčių. Pvz., kad verčiami skiepytis, kad erzinami galimybių pasais ir t.t. Todėl save kairuoliškomis vadinančios partijos už kairiuosius balsuojantį elektoratą galėtų apibūdinti kaip didžiulį suerzintą Bulių.

Socialdemokratai pirmiausiai įsivaizduoja, kad tas suerzintas Bulius - alkanas, todėl žada didesnes algas, pensijas. Taip stengiasi Bulių apraminti. O kokį Bulius pasirinks gyvenimo būdą - rūpi tiek pat, kiek ir socialdemokratams Švedijoje. Tiksliau - nerūpi. Buliaus valia - laisva.

Darbo partija irgi žada didesnes algas, pensijas, bet supranta, kad Bulius gali siautėti ir dėl iškraipomos šeimos sampratos. Tad šios partijos rinkėjas turėtų būti karingesnis.

O „valstiečiai" nė už ką nesutiks, kad per jų valdymo laiką Bulius buvo alkanas, todėl kartu su Buliumi pasiruošę ginti šeimos vertybes. O kuo Bulius sotesnis, tuo daugiau turi jėgų ginti, kariauti.

Tad pagal šiuos požymius esą labiausiai kairuoliški socialdemokratai taiko į švelniausius, gal net apatiškus kairės rinkėjus. Dar labiau sušvelnintus Vilijos Blinkevičiūtės. „Darbiečiai" taikosi į ne tokią apatišką kairę, o „valstiečiai" į karingą kairę. Taigi, į ką taikosi S.Skvernelis? Sako, kad į centro kairę. Renkasi konstruktyvesnį dialogą. Tad naujai kuriamai partijai teks laviruoti, kad Bulius nebūtų nei per daug apatiškas, nei per daug piktas.

Kokia ji bus?

Kol partija dar neįsteigta, kol dar nėra jos programos, apie būsimą darinį galima spręsti tik iš paties S.Skvernelio. Nėra per švelnus. Nėra fanatiškas. Nėra radikalus abstinentas. Turi draugų iš tarnybos policijoje laikų. Vadinasi, privačiame gyvenime - draugiškas. Šeimyniškas. Susirgęs atlaikė didžiulius fizinius krūvius, bet toliau vadovavo Vyriausybei. Jei prezidento rinkimuose surinko 279 413 balsų, vadinasi, žmonėms patinka. Štai tiek liaupsių.

Tačiau deja vu. Toks įspūdis, jog visa tai jau matyta, girdėta. Centro kairės partiją kadaise kūrė ir sukūrė kitas teisininkas Artūras Paulauskas. Irgi, kaip ir S.Skvernelis, iš pradžių, 1997 m. gruodį, dalyvavęs šalies prezidento rinkimuose ir tik per plauką nusileidęs Valdui Adamkui. Po prezidento rinkimų A.Paulauskas 1998-aisiais įsteigė Naująją Sąjungą (NS, socialliberalai). Jo komandoje taip pat buvo ir garsių teisininkų, ir menininkų, ir kitų iškilių asmenybių. Partija puikiai startavo - 2000-2004 m. kadencijos Seime gavo 20 vietų. Tačiau, laikui bėgant, partijos elektoratą „nukandžiojo" socialdemokratai ir „darbiečiai". 2011 m. NS partija panaikinta. Iš jos Seime telikęs dabartinis Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius.

Partijos, savo pavadinimuose neturinčios atitikmenų kitų valstybių partinėse sistemose, retai būna ilgaamžės. NS formaliai ištvėrė 13 metų. A.Paulausko partijos žmonės buvo asmenybės, savo srities profesionalai, bet ideologiškai per marga publika. Pradedant griežtos rankos šalininkais ir visiškais liberalais ar savo individualių tikslų siekėjais. Sprendžiant iš aplink S.Skvernelį susibūrusios frakcijos, ir šioje partijoje taip pat bus ideologinė įvairovė. Kai kurie žmonės netgi labiau tiktų socialdemokratams.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F

Sekite mus „Google“ naujienose.

Esame Facebook: būk su mumis Facebook

Esame Youtube: būk su mumis Youtube

Esame Telegram: būk su mumis Telegram

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar gyventojai turėjo gauti pavojaus signalus dėl į Lietuvą įskridusios skraidyklės iš Baltarusijos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate savo sveikatos būklę?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+12 +22 C

+15 +22 C

+14 +21 C

+18 +27 C

+20 +25 C

+20 +24 C

0-6 m/s

0-5 m/s

0-3 m/s