1 nuotr.Generalinio policijos komisaro Renato Požėlos tvirtinimas apie stabilią kriminogeninę situaciją jau sulaukė atgarsio Seime. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje įspėta apie nerimą keliančias tendencijas. Buvo klausta, ko sulauksime rytoj?
Kelia seniūnijų inspektorių vėliavą
Anot Seimo nario socialdemokrato Kęstučio Vilkausko, vis garsiau skamba klausimas, ar Lietuvoje saugu gyventi, ar saugūs mūsų vaikai: „Pastaruoju metu Vilnių ir kitus šalies miestus sukrėtę įvykiai sukėlė nerimo bangą visuomenėje. Miesto centre užpultos nepilnametės, dingo paauglys, vaikai miršta nuo narkotikų. Pedagogai ir tėvai skambina pavojaus varpais. Matydami nuolat blogėjančią situaciją, turime konstatuoti - šiuo metu taikomos priemonės nėra veiksmingos."
Konferencijos organizatorius priminė, kad pernai užregistruota 3000 daugiau nusikaltimų nei 2021 m. Jis stebėjosi, ar gali būti kriminogeninė situacija stabili, jei tėvai puola savo vaikams pirkti dujų balionėlius, paaugliai bijo vakarais vaikščioti gatvėse.
Parlamentarui nerimą kelia per menkas dėmesys nusikaltimų prevencijai ir užkardymui, vis mažėjantis pareigūnų skaičius ir resursų kiekis. „Perkami prabangūs automobiliai, o sostinėje trūksta pareigūnų, kurie galėtų jais važinėti. Žmonės nemato patruliuojančių policininkų, kurie tik skuba iš vieno įvykio į kitą. Tuomet atsiranda nesaugumo jausmas. Kažkada buvo apylinkių inspektoriai. Atgaivinkime pareigybę - tegu būna seniūnijų inspektoriai", - siūlo Seimo narys.
Anot jo, dabar Vidaus reikalų ministerija ketina reikalauti atsiskaityti dėl prevencijos savivaldybes, bet joms neskiria finansavimo.
Saugiausia likti namuose
Pasak K.Vilkausko, nusikalstamumas miestuose auga, o išpuolių taikiniais vis dažniau tampa vaikai: „Nesaugu net ugdymo įstaigose, o priemonių šioms problemoms spręsti nėra. Bėdas bandoma neigti arba nutylėti."
Bendrapartiečiui antrino partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis, nurodęs, kad išanalizavo pastarųjų 5 metų nusikaltimų sostinėje statistiką: „Panašu, kad vilniečiai gali jausti saugūs tik tuomet, kai neina iš namų. Pavyzdžiui, 2021 m. turime 21 seksualinio smurto atvejį, o pernai - jau 53 atvejus."
P.Pinelio duomenimis, Vilniuje per metus vidutiniškai nužudomi 22 žmonės, sužalojama apie 2010 gyventojų, įvykdomi 220 apiplėšimai, užfiksuojami 38 išžaginimo ar išprievartavimo atvejai, sulaikoma apie 250 narkotikų platintojų ir apie 1000 asmenų, disponuojančių nedideliais kvaišalų kiekiais.
Politiką ypač neramina situacija prie mokyklų, kur įvyksta smurtiniai ir su narkotikais susiję nusikaltimai.
Gąsdina nauja tendencija
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Julius Rėksnys įspėjo apie nerimą keliančias naujas tendencijas. Pernai buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl kvaišalų vartojimo, kai mokyklose jais buvo apsinuodiję nepilnamečiai. Užpernai tokių tyrimų nebuvo nei vieno.
Pareigūnas tai sieja su elektroninių cigarečių paplitimu ir joms skirtų naujų skysčių su narkotinėmis medžiagomis vartojimu: „Neramina, kad nepilnamečiai yra įsitikinę, kad narkotinių medžiagų vartojimas, nedidelių kiekių turėjimas yra lyg ir legalizuotas."
Kaip pabrėžė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, matome prieš keletą metų įgyvendintos policijos reformos pasekmes, kai buvo atsisakyta nepilnamečių inspektorių. „Tai buvo tikrai specializuoti darbuotojai, kurių pagrindinis uždavinys - nepilnamečių nusikalstamų veikų prevencija ir darbas su linkusiais nusikalsti asmenimis. Jų veikla buvo organizuojama labai tikslingai tiek ugdymo įstaigose, tiek šeimose, kuriose vaikai galėjo išsiugdyti netinkamus socialinius įgūdžius", - spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
