respublika.lt

Sportininkai Lietuvoje dar nelygūs

(12)
Publikuota: 2022 birželio 16 07:50:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 8 nuotr.
Sportininkai dar nelygūs. Eltos nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė Sporto įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus neįgalieji sportininkai už aukštus pasiekimus gautų tokio pat dydžio stipendijas kaip ir sveikieji, ir dar plečiamas stipendijų gavėjų ratas. Taip pat stipendijų gavėjams priklausytų ir socialinės garantijos, kurių šiuo metu neturi. Be to, paralimpiečiai gaus ir didesnes premijas už iškovotas aukštas vietas žaidynėse. Neįgalieji tokias naujoves sveikina, tačiau kadangi premijos vis tiek būtų mažesnės nei olimpiečių, jaučiasi diskriminuojami ir sako kovosiantys, kol bus įteisinta visiška lygybė.

 

Neįgaliųjų pergalė

Pataisas, kurioms po pateikimo Seimas jau pritarė, pristačiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentavo, kad jomis siūloma įtvirtinti reikšmingus pokyčius sportininkams. Svarbiausias jų - padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžius negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams.

„Visiems sportininkams papildomai prie stipendijų pridedam mažiausiai 3 BSI (bazinė socialinė išmoka, vienos dydis šiuo metu yra 46 eurai, - aut. past.) dydžius, dėl stipendijų dydžio sulyginimo kai kuriems sportininkams stipendija didėja net iki 17 BSI. Kitas uždavinys - užtikrinti socialines garantijas gaunantiems valstybės stipendijas: sveikatos draudimą, ligos, pensijų, motinystės, socialinį draudimą", - Seime kalbėjo ministrė.

Būtų plečiamas ir stipendijų gavėjų skaičius, įtraukiant į juos sportininkus, olimpinėse žaidynėse užėmusius 17-24 vietas (su sąlyga, kad į olimpines žaidynes sportininkas pateko, dalyvaudamas atrankos varžybose). Stipendijoms gauti tiktų ir į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų 7-8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7-8 vietos, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4-6 vietos. Taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4-6 vietos, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2 ir 3 vietos.

12 sportininkų kriterijus

„Ketvirtas uždavinys - įtvirtinti kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo valstybės premijai. Jei į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje dalyvautų mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų", - sakė J.Šiugždinienė.

„Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų (pvz., už laimėjimą, kai rungtyje varžėsi 12 sportininkų ar komandų mokama 100 proc. dydžio premija, jeigu rungtyje varžėsi 10 sportininkų ar komandų, tai už laimėjimą mokama 83 proc. dydžio premija)", - dėstoma projekto aiškinamajame rašte.

Esą neįtvirtinus šios nuostatos būtų sudaryta nelygybė tarp turinčių negalią sportininkų ir neturinčių negalios sportininkų, nes vieni sportininkai (neturintys negalios) teisę dalyvauti žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose iškovoja, dalyvaudami aukšto meistriškumo sporto atrankos varžybose, o turintys negalią - be atrankos. Be to, būtų mokamos didelės valstybės premijos, kai varžybose dalyvavo mažas dalyvių ar komandų skaičius (pvz., 2022 m. kurčiųjų žaidynių orientavimosi sporto mišrių sprinto estafečių varžybose dalyvavo tik 4 komandos, supersprinto estafečių varžybose ir paplūdimio tinklinio varžybose dalyvavo tik 5 komandos).

Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis „Vakaro žinioms" paaiškino šią painią nuostatą dėl 12 sportininkų dalyvavimo.

„Pagal šiuo metu galiojantį Vyriausybės nutarimą premijų dydis už pasiekimus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse skiriasi maždaug 6,5 karto (pvz., olimpiniam čempionui skiriama 115 850 tūkst. eurų premija, paralimpiniam - 17 380 eurų), tačiau nuo liepos įsigalios naujas nutarimas, kad sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų premijos skirsis tik du kartus. Kitaip tariant, paralimpinio čempiono premija, grubiai skaičiuojant, sieks apie 58 tūkst. eurų. O premijos už užimtas aukštas vietas pasaulio bei Europos čempionatuose suvienodinamos. Būtent tik šiuose čempionatuose ir bus taikoma 12 sportininkų nuostata - tiek neįgaliesiems, tiek sveikiesiems. Olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse tokia nuostata negalios, nes norint patekti į jas galioja atrankos ir kvotų šalims sistemos", - paaiškino P.Kalvelis.

Kovos iki galo

Jis džiaugiasi, kad neįgalieji sportininkai išsikovoja vis daugiau teisių.

„Tačiau tai tikrai nėra mūsų darbo pabaiga. Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią ratifikavo Seimas, sako, kad neįgalieji turi turėti tokias pat teises kaip ir sveikieji. Taip pat - ir sporte. Todėl ilgesnėje perspektyvoje sieksime visiškos lygybės - ir kad būtų sulygintos premijos už iškovotas vietas paralimpinėse bei olimpinėse žaidynėse", - sakė Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius.

Jis nesutinka su argumentais, kad visiška lygiava nebūtų logiška, nes dėl mažo žiūrimumo neįgalieji sportininkai mažiau garsina šalį ar kad neįgalieji turi mažesnę konkurenciją nei sveikieji.

„Tikrai nesutikčiau. Olimpinės ir paralimpinės atrankos yra kone identiškos, paralimpinės net dar sudėtingesnės. Norint patekti į paralimpines žaidynes, neužtenka įvykdyti normatyvo, nes yra ir kvotų šalims sistema. Paaiškinsiu, kodėl taip yra. Į olimpinį kaimelį atvažiuoja apie 11 tūkst. atletų, o į tą patį miestelį telpa tik apie 4500 neįgalių sportininkų, nes yra nemažai nereginčių žmonių, kuriems reikalingas lydintis asmuo, žmonių su fizine negalia, kuriems reikalingas asistentas.

Pavyzdžiui, į Tokijo žaidynes normatyvą įvykdė 12 mūsų lengvaatlečių, o išvažiavo tik 3. Olimpinėse žaidynėse, jei įvykdei normatyvą, pateksi, išskyrus kelias rungtis, kuriose nustatytos kvotos šalims - ieties metimas, disko metimas ir pan. Tad mūsų atranka yra dar sudėtingesnė. Tiesa, reikia atskirai išskirti kurčiuosius. Pas juos atrankos nėra - įvykdei normatyvą ir važiuoji į kurčiųjų žaidynes. O dėl žiūrimumo - Tokijo paralimpines žaidynes stebėjo 4,25 mlrd. žmonių. Ar tai mažai? Olimpinių žaidynių žiūrimumas - apie 5 mlrd. Neįgaliųjų sportas dabar yra „ant bangos", nes yra įdomus. Ir mūsų sportininkai tikrai nemažiau garsina šalį", - įsitikinęs P.Kalvelis.

Komentuoja ekspremjeras, buvęs imtynininkas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Algirdas BUTKEVIČIUS:

Gaila, bet įstatymo pataisose iš viso nekalbama apie trenerius, kurie ugdė būsimus pasaulio ar Europos čempionus. Sportininkai bent jau gauna stipendijas, o treneriams jokie kriterijai nenustatyti.

Kalbant apie neįgaliųjų ir sveikųjų sportininkus, visiška lygiava tikrai negalima. Neįgaliųjų sporte dažnai net ir 12 sportininkų nesurenkama. Nustatant premijų dydžius, irgi reikia atsižvelgti į įvairius kriterijus, tokius, kaip šalies garsinimas. Tiesa, disproporcijos bent šiuo metu tikrai yra per didelės.

Deja, Lietuvos sporto rezultatai vis prastėja. Kodėl? Visų pirma labai neteisingai pasielgta priimant sprendimą panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamentą. Tiesa, ir prieš tai departamentas visiškai nekomunikavo su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, buvo nesveika konkurencija. Panaikinus departamentą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, už sportą liko atsakingi asmenys, kurie vargu ar iš viso kada nors yra sportavę ir baigę bent sporto vadybos mokslus. Nebuvo jokios vizijos, buvo pasakyta, kad už pasiekimus atsakingos pačios federacijos.

Faktai

Lietuva skiria vienas didžiausių premijų sportininkams ne tik Europoje (ES Lietuva yra 2-oje vietoje), bet ir pasaulyje (Lietuva yra 9-oje vietoje). Iš 17 ES valstybių narių, apie kurias informaciją pateikia ministerija, 7-iose olimpinių ar paralimpinių žaidynių 1-3 vietų laimėtojams premijas skiria ne valstybė, o olimpiniai ir paralimpiniai komitetai:

4 valstybėse valstybės premijos nėra numatytos (Liuksemburgas, Suomija, Švedija, Airija), 6 valstybėse premijas skiria vyriausybė (Lietuva, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Lenkija, Kroatija), iš jų trijose už olimpinių ir paralimpinių žaidynių 1-3 vietas skiriamos vienodo dydžio premijos:

Pastebėtina, kad ES valstybėse narėse premijos skiriamos už 1-3 vietas, Lietuvoje - už daugiau nei 3 vietas: olimpinių žaidynių - 1-8 vietas, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių - 1-4 vietas.

Nuo liepos, sulyginus sportininkams su negalia ir jos neturintiems valstybės premijas už pasiekimus pasaulio ir Europos čempionatuose, už iškovotą pirmą vietą pasaulio čempionate būtų mokama 28 060 Eur (neįgaliųjų buvo 4830 Eur), už antrą vietą - 17 572 eurai (neįgaliųjų buvo 3864 Eur), už trečią vietą - 10 534 Eur (neįgaliųjų buvo 3234 Eur) valstybės premijos; už iškovotą pirmą vietą Europos čempionatuose būtų mokama 14 030 Eur (neįgaliųjų buvo 2604 Eur), už antrą vietą - 7038 Eur (neįgaliųjų buvo 1932 Eur), už trečią vietą - 5290 Eur (neįgaliųjų buvo 1302 Eur).

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (12)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s