- Pastaruoju metu labai daug girdime apie prognozuojamą medikų trūkumą. Antraštės skelbia, jog sulauksime laikų, kai nebus kam gydyti ir slaugyti ligonių. Ar praktikoje jau jaučiate tokią tendenciją? - „Vakaro žinios" paklausė Lietuvos slaugos specialistų asociacijos vadovės Aušros VOLODKAITĖS.

- Taip, situacija stipriai blogėja. Jei prieš dešimtmetį slaugytojų trūkumas buvo jaučiamas regionų, rajonų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tai pastaruoju metu girdime žinias, kad slaugytojai palieka savo darbo vietas didžiųjų miestų įstaigose. Jauni, neseniai studijas pabaigę slaugos darbuotojai retai ateina dirbti į sveikatos priežiūros įstaigas. Be abejo, COVID-19 pandemija ir jos sukelti iššūkiai tik pagilino problemas ir parodė, kad slaugytojų trūkumas tik didėja.

Kadangi esame slaugytojų profsąjunga, darbuotojai skambina ieškodami pagalbos, informacijos ir patarimų, išsako savo problemas. Situacijų yra įvairių. Pavyzdžiui, kartais slaugos skyriuose vienai slaugytojai su viena padėjėja tenka prižiūrėti per 30 slaugomų pacientų, tačiau nauji darbuotojai įsidarbinti įstaigoje neskuba, nes gerai žino, kad čia atlyginimai nėra dideli. Taip pat girdime skundus dėl psichologinio spaudimo, sunkaus bendravimo, vienašališkų įstaigos administracijos sprendimų, kurie nederinami su darbuotojais, informacijos stokos. Emocinė įtampa tarp darbuotojų labai pablogina darbo aplinką, žmonės jaučia stresą, profesinį perdegimą.

Lietuvoje vos per pirmą karantino pusmetį 2020 m. nemažai vyresnio amžiaus slaugytojų, neatlaikę didelio darbo krūvio ir COVID-19 grėsmės, išėjo į pensiją, nes jautėsi nesaugūs. Dažnas vyresnio amžiaus darbuotojas serga lėtinėmis ligomis, bijo parnešti užkratą namiškiams, nesusitaiko su darbo krūvio, darbo organizavimo pokyčiais, spaudimu eiti dirbti į COVID-19 skyrius, juose trūkstant darbuotojų. Didele problema išlieka psichologinė įtampa darbe, netinkami darbo santykiai, mobingas, emocinis perdegimas.

- Šiuo metu, kai ligoninėse vėl daugėja COVID-19 pacientų, šie specialistai - ypač svarbūs, nes būtent jie ir dirba su sunkiausiais ligoniais reanimacijos ir kituose skyriuose?

- Žinoma, kad svarbūs visi sveikatos priežiūros komandos nariai, gydytojai, slaugytojai, kiti darbuotojai. Tačiau slaugytojo darbas yra tikrai sudėtingas ir keliantis nemažai iššūkių: slaugytojui reikia žinių, gebėjimų, o taip pat ir atjautos, supratingumo dirbant su sergančiais žmonėmis. Slaugytojas su pacientu praleidžia daugiausia laiko, dirba priėmimo, reanimacijos, chirurgijos, terapijos, slaugos skyriuose, slaugo COVID-19 pacientus. Darbas tikrai sunkus ir labai atsakingas.

Slauga nėra vien tik gydytojo paskyrimų vykdymas, bet ir paciento gyvybinių funkcijų stebėjimas, pagalba jam, bendravimas, paciento mokymas. Viskam reikia laiko, slaugytojo žinių ir išmanymo.

COVID-19 pandemijos metu darbo krūviai didėjo. Ypač karantino laikotarpiais, kai buvo didelis medicinos darbuotojų sergamumas. Dėl to daliai darbuotojų teko dirbti gerokai daugiau ir sunkiau. Kita dalis darbuotojų buvo perkeliama į COVID-19 skyrius. Dažnai jie patirdavo spaudimą rinktis darbą su COVID-19 pacientais.

- Ne viena valdžia žadėjo, kad bent algas pakels. Ar jau galite džiaugtis atlyginimais?

- Slaugytojų darbo užmokesčiai labai netolygūs, skiriasi įvairiuose regionuose, skirtingo lygio įstaigose. Jei universitetinėse ligoninėse slaugytojų darbo užmokesčiai siekia iki 1800 Eur (neatskaičius mokesčių), tai regionuose gali siekti 1200 Eur. Bene labiausiai nuvertinamas darbas slaugos ligoninėse, slaugos skyriuose, kur darbas yra išties sunkus dėl sunkių, gulinčių ligonių, kuriais tenka rūpintis slaugytojams.

Karantino laikotarpiu ir jam pasibaigus buvo skiriami priedai iki 100 proc. už darbą su COVID-19 pacientais, tačiau kituose skyriuose dirbantiems asmenims darbo užmokesčiai nebuvo didinami. Nebuvo laikomasi 2018 m. pasirašytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos sutarties nuostatų skirti lėšas medikų darbo užmokesčio didinimui.

Nuo rugsėjo 1 d. ministro įsakymu paskyrus papildomas lėšas, tikėtina, kad darbo užmokestis bus didinamas. Tačiau profesinių sąjungų atstovams tenka derėtis su darbdaviais, kad lėšos pasiektų darbuotojus, viską tenka išsikovoti.

- Neseniai patvirtinta tvarka, kad už pasiskiepijusius pacientus šeimos gydytojams skiriami priedai. Ar slaugos specialistai gauna priedus prie algos, kurie buvo taip reklamuoti valdžios atstovų?

- Priedai už pasiskiepijusius pacientus skiriami gydytojui ir jo komandos nariams, tarp kurių yra ir slaugytojas, tačiau kokia priedo dalis pasiekia slaugytojus, įstaigos sprendžia viduje. Tikėtina, kaip dažniausiai ir nutinka, slaugytojai lieka nuošalyje. Nors būtent slaugytojams kartais tenka išklausyti pacientų skundus, nepasitenkinimą dėl prievolės skiepytis.

- Ar nėra apmaudu, kad valdžios atstovai nelabai vertina slaugos specialistų darbą, dažniausiai, net kai kalbama apie algas medikams, minimi gydytojai ir antro lygio specialistai?

- Apmaudu, kai politikai vis dar pamiršta slaugos darbuotojus, dažniau kalba apie medikus arba slaugytojus vadina „slaugėmis" ar „slaugutėmis". Slaugos profesija yra, tad ir jos pavadinimą dera gerbti. Kaip ir patį specialistą, kuris yra baigęs slaugos studijas ir gali dirbti komandoje kaip pilnavertis narys. Slaugytojas tikrai nėra menkesnis personalas ar pagalbinis darbuotojas.

Deja, slaugos specialistai vis dar laukia adekvataus darbo užmokesčio, apmokėjimo už viršvalandžius ir papildomą darbą, darbo aplinkos gerinimo, palankaus psichologinio klimato užtikrinimo, mobingo prevencijos. O svarbiausia - socialinio dialogo.