3 nuotr.Po užpraėjusios nakties liūčių Seimo Kultūros komitetas į posėdį išsikvietė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūtą Kačkutę, kurios pasiteiravo, ar sostinės Gedimino kalnas dar stovi. Stovi, liūtys nenuplovė, tačiau nors jo tvarkymui jau išleista 15 mln. eurų, reikės dar triskart tiek.
Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis pajuokavo, kad direktorė iškviesta, jog „paliudytų, ar dar stovi Gedimino kalnas po nakties liūčių".
R.Kačkutė išsamiai pristatė esamą situaciją ir ateities planus, susijusius su kalno tvarkymu. Pasak jos, birželio 21 d. sostinę nuplovė milžiniškos liūtys: per pusantros paros iškrito 3 savaičių kritulių norma - 50 litrų vandens kvadratiniam metrui.
„Kalne susirinko tiek vandens, kad jis nebegalėjo būti kalno viduje. Vanduo ėjo per šlaitus, šlaitai, kadangi yra supiltiniai, nenatūralūs, įmirko, todėl atsiradus dideliam svoriui paviršutinis sluoksnis nuslinko žemyn", - paaiškino muziejaus direktorė.
Pasak jos, nors skamba žiauriai, tai yra „natūralus procesas". Tiesa, R.Kačkutė nuramino, kad pačiam kalnui pavojaus nėra, jo šerdis - stabili. Slenkantis supiltinis gruntas daro žalą vizualinei kalno išvaizdai, bet nekelia grėsmės viso kalno būklei ir jo statiniams.
Likviduojant nuošliaužą, nukasamas paviršinis gruntas ir šlaitas sutvirtinimas skalda. Naujausią nuošliaužą, atsiradusią po birželio 21-osios liūčių, sutvarkyti ketinama iki liepos 15 dienos: šiaurės rytinėje šlaito dalyje tarp istorinio ir pagrindinio takų atplyšęs ir suardytas gruntas bus išvalytas supilama skalda, įrengiant inkarų su metaliniu tinklu sistemą.
„Gruntas, kurį nukasame tvarkydami nuošliaužą, vis tiek būtų nukastas tvarkant kalną. Tai vyks, kol nesutvarkysime viso kalno", - paaiškino R.Kačkutė.
Anot jos, visame kalne yra prismaigstyta daviklių, kurie rodo vandens kiekį tam tikroje kalno vietoje. Po užvakarykštės liūties nustatyta dar viena vieta, kur susidariusi nuošliaužos grėsmė. Anot jos, jau imtasi prevencinių darbų, siekiant užbėgti jai už akių.
Situacija išlieka priklausoma nuo orų, todėl naujų nuošliaužų galimybė neatmetama, iki bus įgyvendintas šiuo metu rengiamas ilgalaikio sutvarkymo projektas. O jis stringa. Mat, nors 2019 m. su bendrove „Hidroterra" buvo pasirašyta kalno tvarkymo sutartis, kurioje numatyta sąlyga gauti visus reikiamus leidimus tvarkymo darbams, vieną leidimą projektuotojas atsisakė gauti. Todėl ginčas persikėlė į teismą, mat Statybų inspekcija įspėjo, kad be leidimo darbai būtų nelegalūs. Anot R.Kačkutės, gauta informacijos, kad procesas teisme gali užtrukti iki 4 metų, todėl sudaryta sutartis su kitu projektuotoju. Tiesa, ji neatmeta galimybės, kad abu projektuotojai gali imti bylinėtis tarpusavyje ir procesas vėl įstrigs, tačiau sako, kad bent jau bus pabandyta daryti viską, kas įmanoma. Vis dėlto, direktorės teigimu, net optimistiškiausiais vertinimais, viso kalno tvarkyba prasidės tik kitų metų lapkritį.
Komiteto narys Vytautas Kernagis pasidomėjo, kokia kalno dalis jau sutvarkyta, kiek išleista pinigų, ar nuošliaužos galimos ir sutvarkytuose šlaituose. Pasak R.Kačkutės, kol kas visiškai sutvarkyta tik maždaug penktadalis kalno: ta dalis, kuri vizualiai yra pati žaliausia, šalia funikulieriaus (tos dalies paviršutinis gruntas jau nebuvo nuslinkęs).
Direktorės teigimu, kai visas kalnas bus sutvarkytas, visas bus toks pat žalias, mat visur bus moderni žolės laistymo ir pjovimo sistema. V.Juozapaitis juokais pasiteiravo, ar sostinės meras Remigijus Šimašius neuždraudė pjauti žolės ant Gedimino kalno, tačiau R.Kačkutė rimtai atsakė, kad muziejus, prižiūrintis kalną, savivaldybei nėra pavaldus. Tiesa, ji pridūrė, kad ąžuolai ant kalno nebeaugs - esą mokslininkai nustatė, kad tai yra saugiau.
Pasak direktorės, nuo 2014 m. Gedimino kalno išsaugojimui jau išleista apie 15 mln. eurų: 2,5 mln. eurų kainavo projektavimas ir tyrimai, 3 mln. eurų - šiaurės vakarų šlaito galutinis sutvarkymas, 2,3 mln. eurų - aikštelės sutvarkymas, 7 mln. eurų - laikinos kalno stabilizavimo priemonės įvykus nuošliaužoms. Iš viso su tuo, kas jau išleista, Gedimino kalno „remontas" kainuos 58,2 mln. eurų.
