Vilniuje atliekos tvarkomos prastai, ir toliau nesprendžiamos stambiųjų atliekų išvežimo problemos. Tai buvo pabrėžta penktadienį aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio susitikime su į Aplinkos ministeriją pakviestu Vilniaus mero pavaduotoju Romu Adomavičiumi.
Problemos dėl atliekų tvarkymo Vilniaus mieste buvo įvardytos jau seniai. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija neužtikrino, kad sostinėje būtų įrengta 11 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių - kiekviena 50 tūkst. gyventojų.
Šiuo metu daugiau nei pusei milijono vilniečių skirta tik viena aikštelė Gariūnuose. Taip pat neužtikrinta, kad miesto gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose būtų įrengta ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę.
Todėl seni baldai, statybos ir griovimo atliekos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos, pavojingos buitinės atliekos, antrinės žaliavos, biologiškai skaidžios atliekos, seni dažai ir chemikalai dažnai atsiduria prie buitinių šiukšlių konteinerių arba prie kaimynų tvorų, pamiškėse ir paupių krūmuose.
Savivaldybės atstovai aiškina, kad Vilniuje nėra laisvos žemės. Kad būtų įrengta atliekų saugojimo aikštelė, reikalingi nemaži žemės plotai. Juos gali tekti nuomotis. Prieš pusmetį buvo nuspręsta ieškoti galimybių įrengti saugyklas savivaldybės įmonių teritorijose. Buvo apklausti penkių įmonių vadovai ir gauti neigiami atsakymai.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
