Žiemužė šiemet ne tik žmones, bet ir sodų augaliją nepadoriai dideliais šalčiais nukankino. Gerai nors tiek, kad prieš pirmąsias speigo atakas sniegas žemę spėjo užkloti. Dabar, kai dienos vis šviesyn, pats laikas sodams pavasario sutiktuvėms pradėti ruoštis.
Dar kelios sunkios dienos, ir įsisiautėjęs šaltis nori nenori turės trauktis. O kiekvieną dieną vis aukščiau pakylanti saulė netruks pradžiuginti ir šilumos išsiilgusią sodų augmeniją.
Medžiai bijo saulės smūgio
Bet saulė sodams - ne vien džiaugsmas. Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas docentas Viktoras Pranckietis įspėjo, kad kuo saulė aukščiau, tuo didesnė grėsmė augmenijai patirti žiemišką saulės smūgį. Laiką, kai saulės smūgis sodo medžiams labiausiai tikėtinas, nėra sunku pastebėti.
“Susiformuoja varvekliai ant stogų - štai tada ir ateina sodams ypač pavojingas metas, - sukauptomis žiniomis dalijosi specialistas. - Nes tuo laiku labai skiriasi dienos ir nakties oro temperatūra. Dieną saulė kaip reikiant užkaitina, o naktį net iki 15 laipsnių šaltukas gali paspausti. Tokie temperatūrų pokyčiai sodų medžiams yra tikra pražūtis.”
Toje medžio kamieno vietoje, kurią vidurdienio saulė smarkiau pašildė, naktį nuo šalčio gali plyšti žievė. Kad taip neatsitiktų, maždaug sprindžio atstumu nuo žemės, kaip patarė docentas, kamieną reikėtų nudažyti baltais dažais. Jei ne visą kamieną, tai bent tą jo pusę, kurią saulė tiesiogiai švitina maždaug antrą valandą dienos, reikėtų nubaltinti. Tam tinka ir paprasti emulsiniai dažai, skirti sienoms gražinti.
Kitas būdas - lentgalį ties ta vieta į kamieną įremti, kad tiesioginius saulės spindulius nukreiptų šalin.
“Jei medelis iš rudens aprištas, tada ir kamieno dažyti nereikės,” - pridūrė docentas.
Darbų yra ir rūsyje
Ankstyvoji saulė gali pridaryti bėdos ir žemaūgiams dekoratyviniams sodų augalams. Juos taip pat reikia apsaugoti nuo tiesioginių aktyvėjančios saulės spindulių. Daug vargo dėl to neturėsite. Pakanka aplinkui prismaigstyti eglišakių. Bet tvirtai. Kad stiprus vėjas neišdaužytų. Be to, eglišakių metamas šešėlis turėtų būti ne ištisas, o praretintas.
O šiuos neatidėliotinus sodo darbus nuveikus, ne pro šalį ir nuosavame rūsyje tvarką padaryti.
“Tokį metą visokios bėdos pradeda pulti rūsyje laikomus obuoliukus, - įspėjo docentas. - Vis daugiau jų randame ir suvytusių, ir supuvusių. Jei obuolys vysta, vadinasi, patalpoje trūksta drėgmės. Griebkite sniego ir apdrabstykite jo gniužulais rūsio sienas, grindis. Ir drėgmės padaugės, ir patalpos prasivėdins. O supuvusius ar pradedančius pūti obuolius reikia kuo greičiau išrinkti. Tik jokiu būdu ta pačia ranka, kuria ėmėte supuvėlį, nelieskite sveikų vaisių.”
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
