respublika.lt

Socialinių mokslų dr. A. Guogis: Po globalizacijos triumfo lieka getai

(56)
2021 spalio 31 13:52:00
Rūta DIEVENYTĖ

Dabar vis dažniau viešojoje erdvėje girdime: kodėl turiu mokėti už tą, kuris nepasiskiepijo? Faktiškai klostosi situacija, kai išskirtinai dėl COVID-19 ligos yra norima pakeisti ilgai kurtas socialinio solidarumo taisykles. Interviu „Vakaro žinioms" Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Viešojo administravimo instituto profesorius, socialinių mokslų daktaras Arvydas Guogis sako, kad per pandemiją atsiskleidė globalizacijos ir neoliberalizmo pasekmės: individualizuotos visuomenės susiskaldymas, destrukcija ir abejingumas viskam.

×
nuotr. 2 nuotr.
Niekas nėra apsaugotas nuo nelaimės - ir nepasiturintis pilietis, ir sėkmingas milijonierius gali susirgti vėžiu, psichikos ar kita liga. EPA - Eltos nuotr.

 

- Ar išskirtinai dėl vienos ligos neišklibinsime socialinės apsaugos ir socialinio draudimo sistemos, kuri remiasi fundamentaliais universalumo ir solidarumo principais?

- Čia reikia kalbėti apie istorinę solidarumo reikšmę, kai žmonija tam tikrais momentais atsisako savo egoistinių siaurų interesų ir pereina į solidarumo ir altruizmo raišką. Ekonominių krizių, epidemijų, revoliucijų, karų, taip pat ir taikos metu solidarumas gelbėdavo žmoniją.

Niekas nėra apsaugotas nuo nelaimės - ir nepasiturintis pilietis, ir sėkmingas milijonierius gali susirgti vėžiu, psichikos ar kita liga. Tam ir buvo sukurta socialinio draudimo sistema, kuri remiasi solidarumu. Pirmiausia tarp kartų, nes žinome, kad senstant atsiranda daugiau problemų.

Saugumo poreikis yra vienas iš trijų pagrindinių poreikių. Jeigu jis nėra užtikrinamas, visuomenėje atsiranda daug problemų, prieštaravimų, dezintegracijos, destrukcijos, tai skatina krizes, taip pat ir ekonomines.

- Juk tada galima eiti toliau: sveikuoliai sakys, kodėl turiu mokėti už rūkaliaus, narkomano gydymą, blaivininkai reikalaus, kad neapmokėtų susižalojusio girto vairuotojo gydymo ir t.t. Ar tai neveda į dar didesnį susipriešinimą?

- Pirmiausia suklydę žmonės, alkoholikai ar narkomanai, ne tuo keliu nueina dėl įvairių aplinkybių. Pati visuomeninė sistema pastūmėja į tokią marginalią padėtį. Juk yra persidirbimo, psichikos ir kitos ligos, kurios atsiranda kaip tik dėl visuomenės reikalavimų asmeniui, konkurencinės kovos. Tai gali palaužti žmogų. Būna, kad po kurio laiko tie nelaimėliai supranta savo ydingo elgesio pasekmes, siekia pasitaisyti, o visuomenė tada turi bandyti padėti.

Dar didesniu solidarumo principu remiasi socialinės paramos sistema. Tam įtakos turi visuomenės struktūra: ar ji yra labiau perskirstomojo modelio, kai solidarumo yra daugiau, ar labiau individualistinė. Žinome, kad anglosaksiškos šalys yra labiau individualistinės, skandinaviškos - labiau universalios, o Rytų Europa po tarybinės patirties metėsi į kraštutinumą - individualizmą ir padidintą egoizmą. Tai skaldo visuomenę.

- Bet mūsų darbdaviams socialinės paramos sistema nepatinka, jie piktinasi, kad žmonės gauna išmokas.

- Pas mus yra iškreipta sistema atlyginimų ir socialinių išmokų požiūriu. Daugelyje viešojo sektoriaus sričių yra nežmoniškai maži atlyginimai, artėjantys prie socialinių išmokų dydžio.

Dėl mažų atlyginimų gydytoja negauna vidutinės pensijos, kuri Lietuvoje ir taip yra maža. Arba, pavyzdžiui, knygų restauratorės Vilniaus universiteto bibliotekoje tegauna į rankas 600-700 eurų. O juk socialinė sistema „pastatyta ant atlyginimų".

Išeitis - bendrojo vidaus produkto perskirstymas. Švedijoje praeito amžiaus septyniasdešimtųjų viduryje buvo pasiektas bendrojo vidaus produkto perskirstymo rekordas - 67 proc. Tiesa, dabar jis yra sumažėjęs iki 44-45 proc., bet vis tiek jis išlieka didesnis nei Lietuvoje, kur perskirstoma apie 30 proc.

- Tos šalys, kur yra stipresnė socialinės apsaugos sistema, kur daugiau solidarumo, geriau atlaiko pandemiją. Ko galėtume iš jų pasimokyti?

- Skandinavijos šalys skirtingai elgiasi per pandemiją, ten irgi yra problemų, pavyzdžiui, dėl migrantų, bet vis tiek, palyginti su kitomis šalimis, jos išlieka stabilesnės ir solidaresnės.

Apskritai dabar visas pasaulis nuo globalizacijos grįžta į tam tikras gerovės valstybės raiškas.

Po neoliberalizmo triumfo pamatėme, kad globalizacija nėra geras procesas, jis išaugino antipodą - glokalizaciją. Tai atvirkštinis procesas, kai tam tikros gyventojų grupės dėl pajamų, neįgalumo, švietimo trūkumo, ligų, skurdo, mažų pajamų lieka savotiškai įkalintos tam tikroje geografinėje vietoje - kaip getuose.

Pandemija sugriovė globalizaciją, kurią lydėjo laimėtojai ir pralaimėtojai - nevykėliai. Ir vienų, ir kitų daugėjo, o vidurinioji klasė nyko, bet juk tai yra Vakarų visuomenės pagrindas. Vidurinioji klasė didėjo tik Kinijoje ir kai kuriose kitose Rytų Azijos šalyse.

Per pandemiją atskiros viduriniosios klasės grupės tapo dar labiau pažeidžiamos. Ir tai reikalauja papildomo solidarumo priemonių, todėl daug valstybių metėsi į valstybinį reguliavimą, pradėjo taikyti daugiau sveikatos ir socialinės apsaugos priemonių.

- Bet kartu valstybė panoro auklėti ir bausti dėl netinkamo piliečio elgesio. Ar auklėjant neprieisime prie Kinijos socialinių kreditų sistemos, kai už tinkamą elgesį gaunami balai. O koks elgesys yra tinkamas, sprendžia valdžia.

- Grėsmių yra. Demokratijai vystantis mes jau buvome atpratę nuo muštro, kurio pas mus buvo anksčiau. Dabar tai yra skausminga.

Problema ta, kad pas mus stinga preventyvios politikos, kai jos nėra, prasideda visuomenės muštras, forsuojami sprendimai ir puolama gesinti gaisrų. Tai psichologiškai užgauna žmones. Prieš penkiasdešimt-šešiasdešimt metų kai kuriose šalyse, ypač Skandinavijoje, siekiant išvengti socialinių skaudulių buvo daug preventyvios politikos. Deja, dabar ir ten jos sumažėjo, liko tik skeveldros.

Kitas dalykas, žymiai sunkiau yra pagrįsti ir visuomenei paaiškinti apie socialinį solidarumą, privataus ir kolektyvinio intereso derinimą. Svariau pagrindžiamas egoizmas ir individualizmas. Verslo interesai pagrindžiami finansine nauda, pelnu, jo reikalingumu. Ir tai kur kas lengviau padaryti, nei aiškinti apie socialinį teisingumą ir humanišką visuomenę. Viešojoje erdvėje yra daugiau kalbančiųjų apie neoliberalųjį modelį nei apie socialinį solidarumą, dominuoja individualistinio pobūdžio diskursas.

Dar yra klausimas dėl demokratijos: reali ji ar formali? Ar piliečiai tik nueina į rinkimus, išrenka valdžią, kuri paskui daro, kaip jai atrodo, nesikonsultuodama su visuomenės grupėmis? Ar visuomenė daugiau ar mažiau įtraukiama priimant sprendimus? Rytų Europa išsiskiria pagal mažą visuomenės įtraukimą ir įsitraukimą. Mūsų nevyriausybinės organizacijos palyginti silpnos, priklauso nuo vienetinių projektų. Tada turime ne realią, o formalią demokratiją.

Atsirado politologų, kurie sako, kad negalima sakyti, jog yra dvi Lietuvos: elitas ir vadinamieji runkeliai. Bet to nepaneigsi, yra kalbančiųjų, kurie užduoda toną, ir tylinčiųjų Lietuva. Tylinčioji dauguma tyliai vartoja viską - masinę informaciją, prekes, tai pasyvioji, susiskaldžiusi, individualizuota vartotojų dauguma, kuri galop tampa abejinga viskam - politikai, kultūrai ir net savo sveikatai. Ir taip yra ne tik pas mus.

Tiesa, kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ta visuomenės dalis protestuoja iki kraštutinumų, nepasitenkinimas valdančiųjų sprendimais išsiveržia „geltonųjų liemenių" maištu. Tuo metu Skandinavijai būdinga socialinė taika, nes ten labiau išvystytas trišalis bendradarbiavimas, daugiau solidarumo.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (56)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠARDĖ: Ukraina antradienį pranešė išardžiusi Maskvos koordinuojamą diversantų grupę, kuri rengė seriją išpuolių Ukrainos pasienio regionuose, siekdama „destabilizuoti“ situaciją šalyje.
  • MIGRANTAI: Jungtinėse Valstijose pernai sulaikyta beveik 2 mln. migrantų, mėginusių patekti į šalį per Meksikos sieną. Tai naujas rekordas.
  • NUOSTOLIAI: „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, pastaroji pareiškė ketinanti reikalauti atlyginti visus įmanomus dėl to patirtus nuostolius.
  • PASITRAUKIMAS: JAV technologijų milžinė „Nvidia“ greičiausiai pasitrauks iš planuojamo 40 mlrd. USD vertės britų mikroschemų gamintojo „Arm“ įsigijimo sandorio.
  • PVM: Lietuva neplanuoja sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maistui, kartoja finansų ministrė.
  • INTEGRACIJA: Siekiant pagerinti neįgaliųjų socialinę integraciją, koordinuoti savalaikę pagalbą neįgaliesiems kiekvienoje savivaldybėje siūloma įsteigti neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę.
  • NAFTA: Geopolitinės įtampos palaiko naftos kainą, kuri antradienio rytą yra pakilusi 0,74%, iki 86,9 USD už „Brent“ rūšies žaliavos barelį.
  • KAINOS: 2021 m. antrinėje būsto rinkoje metinis kainų augimas siekė 23,9% ir buvo didžiausias per pastaruosius 14 metų o labiausiai brango būstai Kaune.
  • STATISTIKA: Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 810 761 nuolatinis gyventojas.
  • LIKVIDAVIMAS: Taršos Danėje likvidavimo darbai Klaipėdos miesto savivaldybei kainavo 55.000 Eur, žala aplinkai dar neapskaičiuota.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote karo Ukrainoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-6 -1 C

0 +3 C

 

+1 +3 C

-2 +3 C

+1 +4 C

 

0 +2 C

0-7 m/s

0-10 m/s

 

0-10 m/s