(1)Vakar rytą ne vieną pakirdusį iš miego pribloškė vaizdas pro langą - žemę ir žydinčius augalus tirštai buvo užklojęs sniegas. Bet ne visiems sniego teko. Kol vieni lipdė sniego senius ir puošė juos kiaulpienių žiedais, kiti traukė pečiais - nematę jo nė kruopos.
8 nuotr.
Kaip mums sakė Hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė, gegužės mėnesį dažnai įsiveržia šaltos oro masės. Su mišriais krituliais jos pasikartoja maždaug kas treji metai. Taip nutiko 2011, 2013, 2017 metais. Taip pat ir šį pavasarį.
Storiausia sniego danga užklojo Lazdijus ir Dūkštą, o visai sniego nematė pajūris ir Žemaitija. Iš šiaurės atplaukęs sniegingas klodas praplaukė per Vidurio Lietuvą, rytinę ir pietvakarinę jos dalį.
Anot sinoptikės, krituliai sulaiko atšalimą, todėl iškritęs sniegas vargu ar galėjo gamtai smarkiai pakenkti. Nebent nuo gausaus sniego būtų nulūžusios smulkesnės šakos. „Ateinančią parą dar gali praslinkti nestiprus lietus, vietomis pereinantis į šlapdribą, o vėliau dangus ims giedrytis ir naktimis sulauksime šalnų. Savaitgalį oras pradės šilti. Galima sulaukti net iki 17 laipsnių šilumos, bet ilgalaikio atšilimo dar nematyti“, - sakė sinoptikė M.Kirkliauskaitė.
„Užtikote mane vaikštinėjantį po gamtą, visos devynbalsės, kurios giedojo vakar, kai buvo 25 laipsniai šilumos, taip pat gieda ir šįryt, dar sniegui nenutirpus“, - juokėsi Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Anot jo, gamta stipriai reaguotų, orui atšalus ilgesnį laiką. „Yra buvę, kai balandžio pabaigoje minusinė temperatūra išsilaikydavo savaitę, prisnigdavo, tuomet paukščiai labai kentėdavo. Negyvų liepsnelių, kikilių užtikdavome pakelėse, o vakarykštis sniegas gamtai tebus lengvas nuotykis. Suprantama, šilumamėgiai augalai kurį laiką pristos augti, bet tai nėra pražūtinga. Sniegas dar nereiškia šaltį“, - sakė gamtininkas.
Anot A.Pranaičio, nieko blogo neturėjo nutikti nei kiaušiniams lizde, nei jau prasistiepusiems paukščiukams. Tėvai patupės valandą kitą, ir atšildys. Kaip sakė gamtininkas, trumpalaikės oro permainos paukščiams nėra pavojingos. Kiek sunkesnis metas gali tik vabzdžialesiams. Tokiu oru vabzdžių skraido nedaug.
Ne itin džiugus vakar rytą buvo biržiečio braškių augintojo Andriaus Ragaišio balsas. Nors braškės dar nesužydėjusios, tačiau žiedynai jau susiformavę, ir atšalęs oras jiems taip pat kenkia, kaip sužydusioms. Ūkininkas sakė, kad atplaukusio šaltojo oro su sniegu pasekmės paaiškės po kelių dienų, kai nušvis saulė. „Sniegas laukuose didelės bėdos gal ir nebus padaręs, bet gali būti, kad braškėms pakenkė praėjusios savaitės šalnos. Šiaurės Lietuvoje temperatūra naktį net buvo nukritusi 5 laipsniai žemiau nulio“, - sakė A.Ragaišis. Anot braškių augintojo, dengimas plėvele taip pat ne visada pasiteisina. Pridengti augalai greičiau auga, greičiau sužydi, bet atvėsus orui iki -5 laipsnių, visi vienu metu ir nušąla.
Tarnybos dirbo
Daugiausia iškvietimų dėl nuvirtusių medžių vakar sulaukė Kauno ir jo apylinkių pareigūnai. Medžius teko traukti nuo kelių, jie apgadino kelis automobilius, nutraukė elektros laidus.
