1 nuotr.Iš parduotuvių ištirpo druska, išaugo poreikis savigynai skirtiems ginklams, namų kiemuose kasamos požeminės slėptuvės - tai vyksta Lietuvoje nuo vasario 24-osios, dienos, kai Ukrainoje prasidėjo karas.
Žemės kasimo darbus vykdančios Šiaulių uždarosios akcinės bendrovės „A.Ripinskis ir Ko" vadovas Algimantas Ripinskis sako jaučiantis išaugusį gyventojų susidomėjimą savo namų kiemuose arba sodybų prieigose turėti požemines slėptuves-bunkerius, ir tai jaučiama nuo pat pirmos karo Ukrainoje dienos.
„Didėjant Rusijos agresijai, žmonės įžvelgia karo grėsmę ir nori apsidrausti, jeigu staiga..." - sako verslininkas.
Pirmiausia, anot A.Ripinskio, užsakovai akcentuoja bunkerio dydį ir sustiprintą apsaugą, dar - kad būtų elektra. Paskui - pagal individualius poreikius: vieniems užtenka paprastų sienų ir lubų iš perdengimo plokščių, kiti prašo ir vidaus apdailos.
Neretai pageidaujama, kad bunkeris būtų paskirstytas atskirais kambariukais, kuriuose tilptų dviaukštės lovos, prašo, kad būtų išbetonuotos grindys, kad būtų įrengta atskira patalpa generatoriui, jeigu staiga nutrūktų elektros tiekimas, kad būtų įvestas vanduo.
„Populiariausias bunkerių dydis - maždaug dešimties kvadratinių metrų, tačiau pasitaiko pageidavimų iškasti didesnius", - sako žemės kasybą atliekančios įmonės vadovas.
Bunkeris, anot verslininko, kasamas griežtai laikantis techninių reikalavimų. Iškastoje maždaug keturių metrų gilumo duobėje kiek daugiau nei du metrai skiriami gyvenamosios patalpos aukščiui, kitkas - perdengimams, izoliacijai ir apsaugai. Baigus požeminius darbus, ant bunkerio viršaus pilamas ne mažesnis kaip vieno metro (būna, ir dviejų-keturių metrų) žemės sluoksnis, skirtas slėptuvę dengiančios perdengimo plokštės apsaugai - amortizuoti smūgį.
Algimantas galvoja, kad bunkerių paklausa išaugusi iš dalies ir dėl to, kad naujesnės statybos namuose nebėra požeminių rūsių, kurie ekstremalioje situacijoje atliktų evakuacijos funkciją.
„Tačiau net ir tokiu atveju, jei name rūsys yra, jam reikalinga rekonstrukcija įrengiant tiesioginį išėjimą į lauką, jei staiga namas sugriūtų", - niūriausią scenarijų piešia šiaulietis verslininkas. Jis tikisi, kad bunkerių neprireiks, o iškastieji ateityje pasitarnaus visai kitiems ir su karu niekaip nesusijusiems gyventojų poreikiams.
