6 nuotr.

Žmogus paliekamas likimo valiai, kad likusiems nekiltų noras su galingaisiais kovoti. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kas ką nori, tas tą daro

Pasak vienos iš gyventojų, keisti dalykai Teatro g. tampa norma. Iš pradžių privačioje žemėje be leidimų iškilo namas ir garažams buvo suteiktas kitos gatvės pusės pastatams skiriamas numeris. Dabartinė Reformatų skvero rekonstrukcija vyksta nepaisant Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendacijų skelbti naują konkursą, o ramiu buvęs vidinis namo kiemas tapo sunkiasvorio transporto magistrale.

„Prasidėjus skvero tvarkymo darbams statybines medžiagas ir laužą vežantis transportas zuja kasdien. Sunkvežimiai jau apgadino istorinius XIX amžiaus „Vila Maria“ vartus ir toliau juos niokoja. Kreipėmės į savivaldybę, į paveldosaugininkus, bet jie problemos nemato. Nes nė vienas nebuvo atvažiavęs į vietą. Atsirašinėja, kad viskas gerai ir tiek“, - piktinosi pašnekovė.

Moters teigimu, abejonių kyla ir dėl Sinodo pastato perstatymo planų. „Pastatas yra istorinis, tačiau jį planuojama gerokai perdaryti ir į palėpę „įkišti“ dar vieną aukštą. Ar tam yra išduoti leidimai ir kodėl žmonės čia dirba po darbo laiko, mums niekas nepaaiškina. Be to, sklinda kalbos, kad dabartiniai projekto vystytojai nori tiek prie minėto pastato, tiek prie kitų, anksčiau gretimai išdygusių pastatų, padaryti privažiavimą. Per mūsų kiemą. Tam esą naujas konkursas buvo paskelbtas ir, nepaisant neigiamų VPT išvadų, darbai nėra stabdomi“, - prielaidomis dalinosi Teatro g. namo gyventoja.

Kultūros paveldo departamento atstovai patikslino, kad apgadinti „Vila Maria“ vartai nėra registruoti kaip kultūros paveldo objektas, tad jais rūpintis turėtų savivaldybė. Komentuodami situaciją su Sinodo pastatu, jie nurodė, jog „numatytas pastato kapitalinis remontas, restauravimas bei konservavimas... aukštingumo didinimas projektiniuose pasiūlymuose nenumatytas“.

Viskas teisėta?

Savivaldybės atstovai patikslino, kad pirmą kartą pirkimų procedūros buvo nutrauktos atsižvelgiant į gautas rekomendacijas dėl reikalingų atlikti dalinių ankstesnio projekto korekcijų, antrą kartą rekomendacijų nuspręsta nepaisyti.

„Vilniaus miesto savivaldybės administracija, susipažinusi su VPT išvada ir pakartotinai įvertinusi aktualias pirkimo aplinkybes bei dokumentus, mano, kad nustatydama kvalifikacinį reikalavimą, susijusį su panašios sutarties įvykdymu, nepažeidė VPT reikalavimų, todėl nesivadovaus rekomendacija nutraukti sutartį“, - rašoma gautame atsakyme. Kodėl nesirūpinama prastėjančia XIX a. vartų būkle, savivaldybės atstovai paaiškinti nesugebėjo.

Pasirašyta sutartis - panacėja?

Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. vasario mėnesį atliko antrojo pirkimo, pagal kurį dabar vykdomi darbai, vertinimą. Tuomet paaiškėjo, kad darbų kaina padidėjo daugiau kaip 10 proc. Atsižvelgiant į išvadoje nustatytus pažeidimus, sutartį buvo rekomenduota nutraukti ir organizuoti naują pirkimą. Rekomendacijos liko neišgirstos.

Sonata Vaitukaitytė, VPT direktorės pavaduotoja, teigė, kad jų institucija konkursus sustabdyti gali tik iki sutarties pasirašymo. „Kai ji pasirašoma, tarnyba neturi įgaliojimų įpareigoti tokią sutartį nutraukti. Galime tik nustatyti pažeidimus ir rekomenduoti ją nutraukti, bet perkančioji organizacija rekomendacijos gali ir nepaisyti, kadangi ji nėra privaloma. Tarnyba turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą ir prašyti neteisėtai sudarytą ir vykdomą sutartį nutraukti arba taikyti alternatyvias sankcijas, pvz., baudą perkančiajai organizacijai“, - teigė ji.

Visgi tai daroma retai, nes tokie teisminiai ginčai vyksta ilgai ir teismai retai sutartį nutraukia. Tai, kad perkančioji organizacija gauna baudą, pašnekovės teigimu, taip pat nėra išeitis, nes bauda sumokama ne iš kur kitur, o iš valstybės biudžeto - visų piliečių kišenės.

Situaciją komentuoja publicistas, žurnalistas Vytautas RUBAVIČIUS:

Jeigu dauguma žino, kad kažkas yra negerai, tačiau nieko nesiima, kad situaciją pakeistų, vadinasi, kažkam yra gerai. Belieka atsakyti į klausimą - kas yra tas, kuris turi ne tik finansinę, bet ir politinę galią valdyti institucijas.

Kyla ir naujas klausimas - ką veikia mokesčių mokėtojų išlaikomos institucijos, turinčios derinti galingųjų ir paprastų žmonių interesus? Statybos vyksta nuolat, bet kas pasirūpins gyvenančiais jų kaimynystėje? Jeigu paprastas žmogus per jas kažką praranda, už tai turi būti kompensuota, nes kažkas iš naujų pastatų nemažai užsidirbs. Tikros demokratinės valstybės yra sukūrusios veikiančius interesų derinimo mechanizmus. Mes tokių ne tik neturime, bet ir nesiekiame turėti. Lietuvoje toliau sėkmingai kuriamas laukinis kapitalizmas, kai tas, kuris stiprus, yra ir teisus, o valstybės mechanizmas suformuotas taip, kad gintų stipriojo interesus.

Matant, koks statybų vajus siaučia Vilniuje, neabejotina, kad panašių situacijų bus ir daugiau. Įvairiais, dažnai savais, kanalais gaunami sklypai kainuoja pigiai, statiniai - karkasai su apvalkalais - irgi nėra brangūs, o pelnai didžiuliai. Likusiame pasaulyje irgi vyksta statybos, tačiau ten sukurti atsvaros mechanizmai, nepaliekantys žmogaus vienas prieš vieną su korporacijomis. Lietuvoje jų nėra, tačiau vaizduojant demokratiją yra veiklą visuomenės labui imituojančių institucijų. Užtat žmogus paliekamas likimo valiai, o kad likusiems nekiltų noras su galingaisiais kovoti, institucijos ne tik nesiima veikti, bet ir atsakinėja su patyčiomis - patys atneškite įrodymus, tada pradėsime dirbti.

Pasidalink: