Skurdo upės pašalpomis neužtvenksi

Ateinančiais metais vienišų ir našlių išmokas numatoma padidinti iki 32 eurų. Jas gautų daugiau kaip 400 tūkst. asmenų. Vyriausybė teigia, kad ši tai padės sumažinti vienišų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį.

Tai, kad vienišų asmenų išmokos prilygintos našlių pensijoms, sukėlė nemažą nerimą. Esą našlius tai žemina, nes jie prilyginami tiems, kurie vengė kurti šeimas, auginti vaikus. Kodėl trinamas našlio statusas? Mes tokio gyvenimo nepasirinkome, jį mums primetė likimas, nenori sutikti dalis sutuoktinio dėl ligos ar nelaimės netekusių asmenų.

Pasak Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovės Grasildos Makaravičienės, reikia išmokas skirti ir vienišiems asmenims, bet sulyginti jų išmokas su našlių pensijomis neteisinga.

„Našliai ir našlės dirbo, mokėjo mokesčius, augino, mokino didžiausią turtą valstybei - vaikus. Tuo metu vieniši žmonės gyveno sau.

Kodėl nepadarius kaip kitose pasaulio šalyse? Mūsų kaimynai lenkai leidžia pasirinkti sutuoktinio pensiją, jei ji didesnė. Pas mus visiems - 28 eurai", - kalbėjo pagyvenusių žmonių asociacijos atstovė.

Suvienodinimas neišmokys tinginiaujančių stengtis. Daugybė nė dienos nedirbusių sveikų asmenų gyvena iš pašalpų, vėliau iš šalpos pensijų. Jei įmonės bankrutuoja, nutrūko darbo santykiai, reikėtų nustatyti terminą, per kurį jie turėtų įsidarbinti. Per tą laiką nesusiradai darbo, netenki pašalpos.

„Visko būna, bet negalima visų sulyginti. Kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai. Dabar tuo, ką mes sukūrėme dirbdami ir mokėdami mokesčius, naudojasi visi. Tai sąžiningus žmones labai piktina", - perdavė pagyvenusių žmonių asociacijos nuomonę G.Makaravičienė.

Interviu su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka:

- Išgirdę, kad našlių pensijos bus tokios pat kaip ir visų skurdžiai gyvenančių vienišų senjorų išmokos, žmonės išsigando, kad našliai yra diskriminuojami. Kaip tai vertinti ekonomisto žvilgsniu? - „Vakaro žinios" teiravosi Vilniaus universiteto profesoriaus Romo LAZUTKOS.

- Pasaulyje našlių pensijos atsirado tada, kai šeimą išlaikė vyras. Vyras uždirbdavo šeimai pinigus, moteris prižiūrėjo vaikus, namus. Kai vyras dėl amžiaus išeidavo į pensiją, jis žmoną išlaikydavo iš savo pensijos. Vyrui mirus, moteris paveldėdavo dalį sutuoktinio pensijos.

Dabar tai pasikeitė. Moterys dirba, o sulaukusios pensinio amžiaus pačios gauna pensijas. Todėl skirti našlių pensijas nebėra prasmės. Tik reikėtų paaiškinti, kad moterų atlyginimai yra mažesni, todėl ir jų pensijos yra mažesnės.

Kitose šalyse yra maitintojo netekimo pensijos. Pas mus jos buvo sovietmečiu. Jei moteris ar vyras savo pensijos negaudavo, jam buvo mokama dalis mirusio sutuoktinio pensijos todėl, kad buvo jo išlaikomas. Šiais laikais tokios pensijos nebereikia. Bet vienas kitas atvejis pasitaiko, kai moteris būna namų šeimininkė, išlaikoma vyro. Tada, vyrui mirus, jai reikėtų mokėti našlio pensiją.

- Daugelis įsitikinęs, kad mirusio sutuoktinio pensija, jei ji yra didesnė, turėtų atitekti gyvajam. Ar tai teisinga?

- Mano įsitikinimu, našlių pensijas apskritai reikėjo naikinti. O visiems vienišiems mokėti socialines išmokas.

Bet Vyriausybė paliko našlių pensijas ir įveda naują struktūrą. Išmokas vienišiems, kurie nėra našliai. Todėl našliai dabar gali sakyti, kad socialines įmokas mokėjęs vyras anksti mirė, nepasinaudojo, todėl jis turi teisę ją gauti. Bet tai nebūtų teisinga kitų atžvilgiu. Gali būti, kad poroje gyvenantys ir įmokas mokantys asmenys abu nesulaukia pensinio amžiaus, o įmokos „Sodros" fonde lieka. Bet yra porų, kurie abu gyvena ilgiau nei vidutiniškai. Ir abu gauna pensijas iš „Sodros". Iš ko jiems mokėti? Jie gauna pensijas sąskaita tų, kurie anksti numiršta. Jei našlei mokėtų iš vyro paveldėtą pensiją, iš ko mokėtų tiems, kurie ilgai gyvena šeimoje?

Tai tas pats, kas įprastai vyksta draudime. Vieni draudžiasi ir jiems nieko nenutinka, bet negali prašyti sugrąžinti, kuo nepasinaudojo.

- O kaip su tais, kurie gyveno iš pašalpų, bet sulaukę pensinio amžiaus dejuoja skurstantys...

- Labai lengva pritemti visus prie vieno kurpalio. Dalis negalėjo dirbti dėl sveikatos, daugiausia tie, kurie nuo vaikystės neįgalūs. Jie negalėjo dirbti, todėl negauna pensijų iš „Sodros", tik šalpos pensiją. Sakyčiau, jiems reikėtų mokėti netgi daugiau, nei varganą pašalpą. Jie likimo nuskriausti, o dar ir visuomenė juos skriaudžia.

Labai įvairiai ir su tais, kurie sulaukę pensinio amžiaus gauna tik šalpos pensijas. Gal kai kurie nesistengė, bet labai nemaža dalis kartos, kuri dabar išeina į pensiją, pergyveno kolūkių griūtį, įmonių uždarymus. Ar kaltas žmogus, kad jo gamykla užsidarė, o jis, neturėdamas ko griebtis, važiavo pirkti prekių į Baltarusiją ir veždavo parduoti į Gariūnus? Jis negalėjo sėdėti rankų sudėjęs, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Valstybė tada dar nereikalavo mokėti mokesčių. Aišku, dalis jų tapo verslininkais, bet daugelis negalėjo pensijos užsidirbti. Jie „Sodroje" nedalyvavo, bet neteisinga būtų jiems sakyti - nemokėjot „Sodrai", dabar nieko negausit, mirkit iš bado. Tai priklausė ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo aplinkybių.

Netgi kalinius valstybė remia. Labai lengva pasmerkti, kada žmogus paslydo, gal ankstyvoje vaikystėje. Duoti jiems duonai yra visuomenės pareiga.

- Vyriausybė džiugina, pensijos po kelerių metų pakils. Tik pensininkai nesidžiaugia. Kokią pensiją reikėtų gauti, kad žmonės jaustųsi laimingi?

- Sutinku, nereikia labai džiaugtis galimu pensijų padidėjimu. Algos augs, kainos didės. Jei kainos augs 5 procentais, o pensijos 8, ne toks ir tas padidėjimas. Vienas pensininkas džiaugiasi gaudamas pensijos 500 eurų, kitam - maža ir tūkstančio eurų. Pageidavimų yra įvairių.

Labai priklauso, ko žmogui reikia. Ar reikia pirkti vaistų, ar jie kompensuojami. Priklauso, kokį turi butą, kiek kainuoja jo išlaikymas. Būna nenumatytų išlaidų, sugenda šaldytuvas, skalbyklė, kita nelaimė atsitinka. Tokiems atvejams svarbu, kad valstybė pagelbėtų. Ne visi suaugę vaikai gali tėvams padėti.

Pagal mūsų gyvenimo lygį uždirbantys tūkstantį eurų taip pat ne itin prabangiai gyvena. Ekonomistų skaičiavimais, pensija turėtų būti 70 proc. uždirbtos algos. Tada pensininkas gali gyventi, kaip dirbdamas už atlyginimą.

Kitose šalyse taip yra. Bet ne pas mus. Vakare eini per senamiestį, o ten - vien jaunimas. Jei matai pagyvenusį žmogų, greičiausiai tai - užsienietis. Mūsų pensininkai mažai ką gali sau leisti.

Šalpos išmokos 2021 metais

Šalpos neįgalumo pensijos:
• Tėvams, globėjams, kurie bent 15 metų slaugė neįgaliuosius su specialiaisiais poreikiais, ir patys neteko darbingumo - 143-214,5 Eur.
• Neįgaliems vaikams pagal neįgalumo lygį - 143-286 Eur.
• Darbingumo iki 24 m. netekusiems pilnamečiams asmenims - 143-321 Eur.
• Mamoms, išauginusioms 5 ir daugiau vaikų bei netekusioms darbingumo - 143-214,5 Eur.
• Darbingumo po 24 m. netekusiems pilnamečiams asmenims - 143 Eur.
• Neįgalieji, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, kartu su šalpos neįgalumo pensija gauna 72-312 eurų tikslines kompensacijas.

Šalpos senatvės pensijos:
• Minimalaus socialinio draudimo stažo neturintiems senatvės pensininkams - 143 Eur.
• Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems tėvams, globėjams, kurie bent 15 metų slaugė neįgaliuosius su specialiais poreikiais, - 214 eurų.
• Senatvės pensijos amžiaus sulaukusioms mamoms, užauginusioms 5 ir daugiau vaikų - 214,5 Eur.

Šalpos našlaičių pensijos:
• Tėvų netekusiems našlaičiams: nepilnamečiams ir pilnamečiams iki 24 metų, jei pilnamečiai mokosi ar yra pripažinti nedarbingais, iš dalies darbingais - 71,5 Eur.