Skrajutės privilioja ir vagis į namus

Skrajutės prie durų

Pilnos pašto dėžutės reklamų ir skrajučių - daugeliui iš mūsų ne naujiena. Nors kartais rimtus laiškus ir sąskaitas tenka žvejoti iš šūsnies nereikalingos makulatūros, su tokia kasdienybe jau esame susitaikę. Tačiau su „Vakaro žiniomis“ susisiekusi vilnietė Lina sako ne juokais supykusi, kai, nešina reklama iš pašto dėžutės, lankstinukų rado dar ir prie buto durų.

„Vieną vakarą grįžusi iš darbo ištuštinau pašto dėžutę. Ten, kaip visada, gausu niekam neįdomios reklamos. Ją tenka parsinešti namo ir išmesti, dažniausiai net neskaičius. Tačiau, vos apžvelgusi laiptinės kaimynų duris, pastebėjau, kad už kiekvienų yra užkišta po skrajutę. Užkilusi prie savo buto, tokią pačią skrajutę radau užkištą už savo buto durų. Dar dvi styrojo ir už kaimynų durų“, - pasakoja Lina.

Pagalba vagims

Pasak skaitytojos, tokia reklamos forma ne tik ne juokais įsiutino įžūlumu, bet ir privertė sunerimti dėl savo ir kaimynų saugumo: „Juk toks reklamos dalijimo principas kvepia nešvariais dalykais. Taip išdalijus skrajutes kiekvienam butui, rytoj pakaktų užsukti į laiptinę ir būtų aiškiai matyti, kurie kaimynai buvo namie, o kurio buto durys nebuvo pravertos visą parą, ir būtų galima daryti išvadą, kad buto niekas neprižiūri. Puikus taikinys plėšikams. Tokia pati praktika taikoma ir paliekant reklamas ant automobilių stiklų. Dažnai ryte nurinkusi reklamas, po kelių dienų jau galiu pamatyti, kuris automobilis nematė šeimininko mažiausiai kelias dienas. Kas gali paneigti, kad tokios skrajutės ir paliekamos būtent dėl tokių tikslų?“

Nuoširdus atsiprašymas

„Vakaro žinios“ susisiekė su įmone, neapdairiai paliekančia reklamines skrajutes. Pasirodo, žurnalistai buvo ne pirmieji, paskambinę pasiteirauti dėl išdalytų skrajučių. „Tikrai žinome apie situaciją, jau skambino keli gyventojai. Nežinojome, kad taip skrajutės išdalytos, ir jau susisiekėme su žmonėmis, kad taip paliktos skrajutės būtų pašalintos. Asmeniškai atsiprašau ir patikinu žmones, kad tokia nemaloni situacija nepasikartos. Nesame nei vagys, nei sukčiai, pasimokysime iš šios situacijos ir užtikriname gyventojus, kad daugiau ne vietoje paliktų mūsų įmonės reklaminių skrajučių jie neras“, - nuoširdžiai apgailestavo įmonės vadovas.

Klijuokite lipdukus

Kaip „Vakaro žinias“ informavo Lietuvos paštas, nuobaudos dėl nepageidaujamos reklamos yra numatytos Reklamos įstatyme ir gali siekti nuo 289 iki 8688 eurų. Kaip numato Pašto įstatymas, jei gyventojas nepageidauja gauti reklamos, jis ant savo gaunamųjų laiškų dėžutės turi nurodyti (pavyzdžiui, užklijuoti lipduką), kad reklamos gauti nepageidauja. Jeigu gyventojai vis vien gauna reklamą, nors ir yra ant pašto dėžutės pažymėję, kad jos nepageidauja, jiems reikėtų kreiptis į besireklamuojančią įmonę ir informuoti apie pažeidimus. Taip pat, pagal nepageidaujamos reklamos pobūdį, gyventojai gali kreiptis tiesiai į Lietuvos Respublikos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.


Algirdas KUNČINAS, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius:

Šiuo atveju Asmens duomenų apsaugos įstatymas nėra taikomas, nes nėra naudojama jokių asmens duomenų. Tai tiesiog yra šiukšlinimas, kuris irgi yra blogas dalykas, nes tai yra bendros tvarkos pažeidimas. Tokia pati situacija ir su atvejais, kai reklama paliekama ant automobilių stiklų. Be to, toks būdas gali būti panaudojamas negeriems tikslams, patikrinant, kas reklamos neišima. Galima manyti, kad namuose nieko nėra, ir pasinaudoti tokia situacija. Kiek žinau, Lietuvos paštas kovoja su tokia reklama ir skatina užsiklijuoti lipdukus, kad reklamos jūs nepageidaujate.

Jei gyventojas gauna reklaminį laišką, kuriame yra jo adresas, vardas ar pavardė, jau galima skųstis ir mes aiškinsimės, iš kur gauti duomenys. Pasitaiko, kad žmonės pamiršta, jog kažkada, dalyvaudami kokioje loterijoje ar kitur, yra parašę savo duomenis. Mums pasiteiravus, įmonė pateikia įrodymą su kliento parašu. Šiuos duomenis jie privalo saugoti tol, kol ketina naudotis asmens duomenimis reklamos tikslais.

Tad jei yra įtarimas dėl duomenų apsaugos ar reklamos įstatymų pažeidimo, visuomet galima kreiptis į tarnybas. Mes reguliariai gauname panašių pranešimų, tačiau, norint pateikti oficialų skundą, reikia daug įrodymų, dokumentų ir dažnai žmonės persigalvoja. O ir reklamas dalijančios ar siunčiančios įmonės, jei jau planuoja reklamuotis ne tokiais švariais būdais, daug ką apgalvoja iš anksto.

Pavyzdžiui, reklamai elektroniniu paštu, kai iš anksto nusprendžiama, kad kampanija bus vykdoma nelabai teisėtai, samdoma tuo užsiimanti įmonė, o pastaruoju metu nustatėme, kad dažniausiai tokios įmonės veikia kelios, jos transformuojasi į kitas įmones ir atsekti, kuri įmonė tiesiogiai išsiuntė, dažnai yra labai labai sudėtinga.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"