Gyventojai pasipiktinę: viena klinika antikūnų randa, kita - ne?

Panašiai nutiko ir Kaune gyvenančiai Indrei Grikšaitei. Moteris sako, kad „per plauką" neliko be Galimybių paso. Koronavirusu persirgusi pavasario pabaigoje, I.Grikšaitė nusprendė neskubėti skiepytis ir pirmiausia pasidarė antikūnų testą. Tai, kas vyko po to, moterį ne juokais supykdė.

„Užsiregistravau „Antėjos" klinikoje Atvykusi buvau maloniai sutikta dviejų jaunų medicinos seselių. Šios pasiteiravo, ar aš paskiepyta, o gal esu persirgusi. Atsakiau, kad persirgusi ir kol kas neskiepyta. Po kelių dienų gavau rezultatą - neigiamas. Jokių skaitinių rodiklių. Tiesiog neigiamas. Per daug to nesureikšminau, tačiau po kurio laiko socialiniame tinkle „Facebook" pastebėjau įdomų moters komentarą. Ji pasidarė tą patį testą minėtoje klinikoje, kuris taip pat buvo neigiamas. Tačiau moteris nepatikėjo rezultatu ir dar kartą kitoje klinikoje atlikus testą rado daugybę antikūnų", - pasakoja I.Grikšaitė.

Ji kreipėsi į kliniką „Endemik", kurioje taip pat gavo teigiamą antikūnų testo rezultatą.

„Negana to, antikūnų yra 3,5 karto daugiau nei norma", - stebisi moteris. Dar labiau ji nustebo, kai savo istorija pasidalino internete ir sulaukė kelių šimtų atsiliepimų.

Su „Vakaro žiniomis" bendravusi I.Grikšaitė sako, kad mažiausiai 60 atsiliepusių žmonių turi įrodymų apie skirtingus rezultatus. Dalis žmonių įtaria, kad klinikoje ne šiaip sau prieš testą klausiama, ar pacientas yra persirgęs arba pasiskiepijęs.

„Atsirado daug tokių pačių atvejų. Yra net tokių, kurie sako, jog perprato „Antėjos" apgavystę, todėl į klausimą „ar esate yra skiepyti" atsako teigiamai, nes tada randa ir antikūnų.

Kodėl būtinai turime skiepyti sveikus žmones? Tokių atvejų gali būti tūkstančiai. Daugumai, galimai, teko skiepytis", - svarsto I.Grikšaitė.

Kaltina „laboratorijų turizmu"

„Vakaro žinios" kreipėsi į „Antėjos" kliniką. Čia dirbanti gydytoja Eglė Marciuškienė patikino, kad skirtingose klinikose antikūnų testo rezultatai gali skirtis. „Svarbu įvertinti, kad Lietuvoje yra atliekami skirtingi COVID-19 kiekybiniai tyrimai - bendrųjų antikūnų (IgM, IgA, IgG) ir IgG antikūnų. Todėl būtų netikslu lyginti pagal skirtingus metodus skirtingose laboratorijose atliekamus tyrimus. Be to, tyrimai skiriasi ne tik nustatomų antikūnų klasėmis. Galima tirti antikūnus, pasigaminusius prieš skirtingus viruso baltymus (arba skirtingas viruso struktūras). Šių antikūnų reikšmė skiriasi", - sakė medikė.

Pasak jos, kai kurios viruso struktūros yra būdingos visiems koronavirusams. Šiuo metu iš viso žinomi 7 skirtingi koronavirusai, galintys žmogui sukelti peršalimo ar viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus. Todėl, jeigu kada nors žmogus yra sirgęs koronaviruso infekcija, jo kraujyje bus randama antikūnų.

„Viruso baltymas S (spyglys, angl. spike) yra labiau kintantis ir labiau specifinis būtent dabartiniam koronavirusui SARS-CoV2. Pagal galiojančius LR įsakymus tik šios rūšies antikūnai yra tinkami kaip turimo imuniteto žymuo išimčiai iš besimptomių asmenų testavimo programos nustatyti ar atleidžiant nuo būtinybės izoliuotis. Logiška, kad tik šios rūšies antikūnai turėtų būti tiriami ir Galimybių pasui gauti. „Antėjos laboratorija" atlieka tik IgG antikūnų tyrimus prieš SARS-CoV-2 - S1 RBD baltymą", - sako gydytoja E.Marciuškienė.

Ji neslėpė, kad, Vyriausybei apribojus kontaktines paslaugas Galimybių paso neturintiems žmonėms, norinčių atlikti antikūnų testus padaugėjo. „Tačiau nebuvo tiksliai reglamentuota, kurios klasės ir kokios rūšies antikūnai turi būti tiriami. Taigi, šiuo metu galioja tiek IgG, tiek bendrųjų klasių įvairių antikūnų rūšių tyrimų rezultatai. Dėl šios priežasties nemažai asmenų atlieka antikūnų tyrimus iškart keliose laboratorijose, su vieninteliu tikslu - „turėti antikūnų" ir gauti Galimybių pasą. Mūsų nuomone, toks „laboratorijų turizmas" yra ydinga praktika, nes svarbiausia antikūnų tyrimo paskirtis - nustatyti, ar žmogus turi imuninį atsaką nuo SARS-CoV-2.

Artimiausiu metu „Antėjos laboratorija" planuoja kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją su pasiūlymais tiksliau reglamentuoti antikūnų tyrimus Galimybių pasui gauti", - sakė „Antėjos" klinikoje dirbanti gydytoja.

Gyventojai ruošiasi į teismą

Tačiau toks klinikos paaiškinimas neįtikino I.Grikšaitės. Logika sako, jog jeigu žmogus turi antikūnų, tai nepaisant to, koks yra jų skaičiavimo ar nustatymo modelis, laboratorija juos turėtų aptikti. „Su manimi susisiekė daugybė žmonių, net visiems atsakyti nespėju. Daugelis pasakoja susidūrę su tokia pačia situacija. Kalbėjau su šimtais žmonių. Maždaug 10 iš jų nori kreiptis į teismą. Ir jų daugėja. Tiems žmonėms reikia atsakymų, visus juos vienija nežinomybės jausmas. Dauguma pasiskiepijo to nenorėdami. Tai yra nusikaltimas prieš juos.

Visų pirma, „Antėjos" atsakymas neįtikina todėl, kad daugumai žmonių, su kuriais bendrauju, abiejose klinikose buvo atlikti tokie patys tyrimai. Taip pat ir man.

Antra, kiekviena klinika turi skirtingą savo kiekybinį limitą teigiamam rezultatui gauti, apie kurį „Antėjos" atstovė neužsimena, pacientai apie tai nėra informuojami ir tai kažkodėl yra normalu. Praėjus kelioms dienoms po šios situacijos aiškinimosi, kitas gydytojas viešai komentavo, kad vienos klinikos atlieka kokybinius, kitos - kiekybinius tyrimus. Taigi neįtikina ir tai, kad pateikiami skirtingi išsisukinėjimai. Tai kuris teisingas? Ar nereikėjo palyginti testų rezultatų dar prieš įvedant ribojimus? Juk nuo jų šiandien priklauso kone svarbiausio dokumento gavimas", - stebisi I.Grikšaitė.

Kalbėti drįsta mažuma

Moteris pasakoja, kad didžioji dalis su ja bendravusių žmonių bijo viešai kalbėti apie klausimų keliančias situacijas ir pandemijos valdymo logikos spragas: „Labiausiai mane stebina, jog ši tema tarsi uždrausta. Pažįstu nemažai žurnalistų, tačiau jie tai viešinti atsisako. Taip pat su manimi kalbėjo tokioje pat situacijoje atsidūręs aukšto rango pareigūnas bei išdrįsusi apie tai kalbėti medikė. Kalbėti viešai jie negali. Sunku patikėti, kokia cenzūra ir propaganda įsigalėjo per pusantrų pandemijos metų. Tautos dvasia yra visiškai palaužta. Gąsdina tai, kad žmonės pasidarė niekam nebekritiški. Dabar puikus laikas politikams „stumti" bet kokius įstatymus, nes visi tiki valdžios gėriu."

Moteris neslepia, jog yra Laisvės partijos narė, tačiau matant, kas vyksta Lietuvoje, tylėti nežada. „Kaune esu gana aktyvi visuomenės veikėja, taip pat aktyviai dalyvaudavau ir partijos veikloje. Iš pradžių artimai bendravau su kandidatais, rengiau kalbas. Tačiau išgirdus Tomo Vytauto Raskevičiaus pasisakymus apie norimą įvesti cenzūrinę neapykantos kalbą, jo komunikaciją kitomis temomis, partijos politikai pradėjau nepritarti, nes maniau, kad tai suskaldys visuomenę. Deja, jie taip negalvojo. Tačiau šiandien matome rezultatą. Mane glumina Laisvės partijos nusigręžimas nuo visuomenės. Kritika pandemijos valdymui, matau, yra aplenkiama iš tolo ir kitų valdančiųjų, žurnalistų, valstybines pareigas užimančių asmenų", - sako I.Grikšaitė.