respublika.lt

Skirtingi interesai skaldo Vakarų pasaulį

Komentuoja Audrius BUTKEVIČIUS

(0)
Publikuota: 2021 rugsėjo 26 13:30:00, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas šiomis dienomis buvo labai piktas, nes „strateginiai partneriai“ iš anglosaksiškų šalių jį „išdūrė“. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai" komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Ukrainoje užfiksuotas neeilinis pasikėsinimas: netoli Kijevo kažkas apšaudė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiojo padėjėjo Serhijaus Šefiro automobilį ir sunkiai sužeidė jo vairuotoją. Policija jau pranešė, kad šis incidentas yra susijęs ir su „politiniais motyvais". Kokie iš tikrųjų galėjo būti pasikėsinimo motyvai?

- Jeigu prezidentų ir jų aplinkos atvedimas į valdžią oligarchų pinigais yra „politinis motyvas", tai tokiu atveju policija yra teisi - čia yra politinis pasikėsinimas. O jeigu taip nutiko dėl iš anksto nesutartos ir kažkam nepatikusios veiklos versle ar dėl banalios apgavystės, tokiu atveju tai yra tik biznis ir nieko daugiau... Mieliesiems skaitytojams galiu pasakyti, jog, mano žiniomis, tai yra tik verslas.

- Vadinasi, mūsų žmonės gali nesibaiminti ir V.Zelenskiui asmeniškai tokie dalykai negresia? Ar vis dėlto gali pradėti šaudyti ir į jį?

- Kokia nauda iš negyvo V.Zelenskio? Štai iš prigąsdinto V.Zelenskio, kuris atliks tam tikrus veiksmus, galima sulaukti kur kas daugiau naudos. Tai lygiai tas pats, kaip nušauti skolininką ir drauge su juo palaidoti viltį kada nors atgauti skolą, nekalbant apie kitus rūpesčius. Kai V.Zelenskio partija atėjo į valdžią, su kolegomis Ukrainoje turėjome rimtų diskusijų šiais klausimais ir jau tada sakiau, kad žmogus, kurį atsiveda grupė oligarchų, negali tarnauti savo tautai, nes jis tarnauja tik konkrečiai grupuotei. Taigi nematau čia nieko naujo. Tai yra Ukrainos tragedija, nes faktiškai per visus tuos nepriklausomybės metus ukrainiečiai neturėjo politikų, kurie būtų stipriai ginami to mandato, kurį jiems suteikė už juos balsavę žmonės.

- Tuomet pakalbėkime apie tai, kaip anglosaksai „išdūrė" prancūzus. Ar dabartinis konfliktas dėl anglosaksų aljanso sukūrimo kilo tik todėl, kad prancūzai neteko kelių laivelių užsakymo?

- Mes ne kartą sakėme, jog aklas pasitikėjimas, kad ateis geras dėdulė iš Amerikos ir mus apgins, yra tik iš vaikystės pasakų atklydęs epizodas, kuriuo nevertėtų gyventi. Ši situacija aiškiai pademonstravo, jog NATO viduje yra įvairių interesų ir ne mažiau įvairių grupės šalių, kurios tuos interesus ir puoselėja. Dar tais laikais, kai buvau krašto apsaugos ministras ir laisvai vaikštinėjau į NATO generalinio sekretoriaus Manfredo Vernerio (Manfred Werner) kabinetą, man jau tada buvo aišku, jog vienoje pusėje yra vokiečiai (tais laikais jie kur kas mažiau kalbėjosi su prancūzais negu dabar), kitoje - anglai su amerikiečiais, t.y. anglosaksai, o trečia pusė yra visa kita likusi smulkmė, kuri taip ir nesupranta, kas ten iš tikrųjų vyksta, nes prie sprendimų priėmimo jų niekas neprileidžia. Dabar ši situacija galutinai išsikristalizavo ir tapo aišku, jog Vokietija ir Prancūzija taip intensyviai kalbasi su Rusija ir taip dažnai atstovauja jos interesams, jog anglosaksų bandymas paaiškinti, kad Rusija yra pagrindinis geopolitinis NATO aljanso priešininkas, nebetenka jokios prasmės. Tokią situaciją buvo galima toleruoti tol, kol konfliktas su Kinija bei jos satelitais nepradėjo artėti visomis burėmis. Jau keletą metų vykstantis konfliktas dėl Pietų Kinijos jūros, kurią kinai paskelbė sava, yra kaip tik tas konfliktas, kuris gresia virsti pasauliniu karu. Šiandien šis konfliktas tapo trigeriniu mechanizmu būsimam karui, todėl natūralu, jog tautos, kurios jaučiasi pasaulio šeimininkėmis, nori sukurti padėtį stabilizuojančią atsvarų sistemą. Toks naujas aljansas buvo staigiai sukonstruotas iš šalių, kurios tarpusavyje ir taip turėjo labai artimų ir tamprių santykių. Iš esmės tai britų sandraugos šalių aljansas, į kurį, žinoma, artimiausiu metu bus įmontuota ir Kanada, ir naujoji Zelandija. Todėl tame nėra nieko keisto.

- Ar pats NATO blokas dėl to nenukentės? Ar negali nutikti taip, kad šis Transatlantinis aljansas suskils į „palaikančius" britų aljansą ir skeptikus, o gal išvis išsivaikščios? Ar reali tokia grėsmė?

- Be abejo, grėsmė yra reali. Juolab kad šiandien vis garsiau pasigirsta kalbų apie „Frexit", tai yra apie prancūzų traukimąsi pirmiausia iš NATO aljanso. Žinoma, Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) nėra Šarlis de Golis (Charles de Gaule), tad tokių judesių jis tiesiog nesugebės atlikti iki galo, bet prancūzai savo „išskirtine" pozicija, arogancija bei pomėgiu kurti visokius neaiškius darinius visą laiką silpnino NATO aljansą. Dabartinė Europos Sąjunga, kuri iš esmės yra vokiečių ir prancūzų organizacija, kliedėdama apie savo atskiras karines pajėgas, jau dabar sukūrė situaciją, kai amerikiečiams ir britams teko pademonstruoti savo galią ir gebėjimus, o australai ten buvo įmontuoti dėl savo palankios geopolitinės pozicijos konflikto su Kinija atveju.

- Negalime praleisti ir šią savaitę paskelbtų rinkimų į Rusijos Dūmą rezultatų. Tad apibendrinkime: kas nutiko ir ko tikėtis toliau?

- Jau net ir juokauti rinkimų Rusijoje tema yra nejuokinga, nes visada tai skamba lyg užstrigusi plokštelė. Įvertinkime tik faktus: paskutiniais skaičiavimais, gautais matematinio modelio pagalba, kuomet buvo įvertinta, kiek ir kokiame rinkimų, trukusių tris dienas, etape buvo slapta (o kartais ir visai atvirai) sumesta balsų, paaiškėjo, jog falsifikuota apie 14 milijonų balsų, kurie nukeliavo į balsadėžes, žinoma, valdančiosios „Vieningosios Rusijos" naudai. Visiems Rusijoje aišku, kad ši pergalė užtikrinta ne sąžiningu balsavimu, o nuolat slopinant įvairių potencialių opozicionierių pasipriešinimą bei masiškai falsifikuojant rinkimų rezultatus. Tai viskas, ką verta žinoti apie rusiškus „rinkimus". Tačiau dar kartą noriu atkreipti žmonių dėmesį į tai, kad be galo klaidinga manyti, kad, jeigu žmogus pasisako prieš Vladimirą Putiną, vadinasi, jis būtinai yra naudingas Lietuvos interesams. Neapsigaukite - tikrai taip nėra. Šiandien tiek mūsų geras dėdulė iš Amerikos, tiek mes patys privalome suprasti, kad V.Putino administracija bei ją aplipusi kompanija įneša daugiau stabilumo šiame neaiškiame laike, negu tai vyktų į valdžią atėjus kokiai nors Patruševo grupuotei. Sakyti, kad Rusijoje į valdžią gali ateiti „demokratiniai" komunistai ar „demokratiniai" liberalai iš „Jabloko", reikštų, jog bet kam, kas bent šiek tiek gaudosi Rusijos realijose, turėtų iš juoko susukti pilvą... Todėl reikia būti realistais ir žaisti su tais, su kuriais dar įmanoma konstruoti tam tikrus susitarimus. Dar kartą noriu akcentuoti, jog tai tikrai nėra blogiausias variantas, palyginus su tuo, kas gali būti.

- Pastaruoju metu itin išpopuliarėjo „klimato kaitos" tema. Apie tai nuolat kalba didžiųjų valstybių lyderiai, o štai Vokietijoje ant šio arkliuko jojantys „žalieji" jau tapo populiariausia politine jėga. Tai mada ar neišvengiama būtinybė?

- Tiesiog Lietuvoje mes sėdime patogiai ir mūsų nevargina nei ypatinga kaitra, nei siaubiantys potvyniai... Nesame pajėgūs suprasti, kaip yra priversti mąstyti amerikiečiai, sulaukę didžiulio uragano, ar vokiečiai, kurių namus sugriovė potvyniai. Žinoma, šiandien jie visi ieško atsakymo, kadangi pasakojimai, jog tai yra dievo pirštas ar bausmė už mūsų nuodėmes, seniai nieko netenkina. Todėl dabar naujieji pranašai, vadinamieji mokslininkai, kurpia savo išvadas. Kadangi susiduriame su nuolatiniu duomenų klastojimu, o patikima informacija nei šiuo, nei daugeliu kitų klausimų faktiškai neegzistuoja, aš taip ir negaliu atsakyti, ar turime dar vieną natūralių pokyčių bangą, ar žmogaus sukurtą situaciją. Yra pakankamai daug duomenų, įrodančių, jog, palyginus su anglies dvideginio kiekiu, kurį išmeta veikiantys vulkanai, mūsų veiklos procentas beveik niekinis. Taigi, atsakymo neturiu, bet esu už tai, kad mūsų gyvenime ekologija užimtų svarbią vietą ir kad pagaliau žmonės nustotų kirsti miškus.

- Džo Baideno (Joe Biden) administracijai niekaip nepavyksta pažaboti iš Meksikos plūstančių migrantų srautų. Kodėl?

- Natūralu. Teks pratęsti Donaldo Trampo tvorą... Dž.Baidenas jos kratosi, nes tokiu atveju tektų pripažinti savo pralaimėjimą. Bet tai yra visame pasaulyje egzistuojanti problema, kurios kitaip, nei radikaliomis priemonėmis ir baltojo žmogaus pasaulio gynimo politika, neišspręsi. Taigi, nori nenori Dž.Baidenui teks pastumti į šoną kumelę Haris ir padaryti tai, ką jis privalo. Juolab kad Haris bankrutavo kaip politikė, nes ji yra pakibusi tarp savo priešrinkiminių pažadų bei savo įvaizdžio, taip pat sprendimų, kuriuos reikia priimti, norint išgelbėti valstybę. Žinoma, reikia padėti skurdžių šalių gyventojams, bet vieną tokį bandymą amerikiečiai jau ką tik turėjo - jie 20 metų vogė pinigus, kurie buvo skirti Afganistanui, todėl antrą kartą lipti ant to paties grėblio nenorės. Vadinasi, lieka tik tvora.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s