Skirtingi nuosprendžiai: kaip suprasti?

- Socialiniuose tinkluose žmonės reiškia nuostabą dėl kardinaliai skirtingo dviejų teismų sprendimo: esą dar galima būtų suvokti, jei vienas teismas skirtų 6 metų laisvės atėmimo bausmę, o kitas - tik 4. O dabar vienas teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kitas - apkaltinamąjį. Kaip tai įmanoma? - „Vakaro žinios" pasiteiravo teisininko, buvusio Advokatų tarybos pirmininko Rimo ANDRIKIO.

- Kai vienas teismas vietoj 6 metų laisvės atėmimo skiria 4 arba vietoj 5 metų - vienerius, akivaizdu, kad teismo kriterijai sutelkiami į asmenybinį vertinimą. O pagal įstatymą asmenybės vertinimas, jo „nuopelnų" vertinimas nėra pirmoje vietoje. Pirmoje vietoje yra kaltinimo pobūdis, sunkumas, pasekmės. Tai reikštų, kad, kai keičiami nuosprendžiai dėl bausmės dydžio, tai priklauso nuo humanizmo, nuo visuomenės reakcijos į tą nusikaltimą.

Paimkime kad ir Jurbarko atvejį. Ar gali tokį nuosprendį paskyręs teisėjas toliau dirbti? Bet, manau, jis net karjerą pasidarys. Po tokių nuosprendžių teisėjui turi ateiti pareiginis galas, nes tai - visiška nekompetencija. Jei jau šitoje byloje - ne laisvės atėmimas, tai jau net nežinau, kurioje byloje tada turi būti laisvės atėmimas. Turiu mintyje bylą dėl merginos sužalojimo, išžaginimo. Nusikaltęs asmuo turėjo būti priverstas „pailsėti".

Apeliacinio teismo instancija gali priimti kitokį nuosprendį, tokie dalykai skaičiuojami šimtais kelių tūkstančių bylų per metus atveju.

Vis dėlto, įsižeis prokurorai bei teisėjai ar ne, viskas priklauso nuo kompetencijos. Neužtenka žinoti įstatymų ir numatytų sankcijų dydžio. Net „MG Baltic" byloje... Jei jau ankstesnis teismas pripažįsta, kad kartu su buteliu nešama paskola, tai kyla retorinis klausimas: kas toliau? Nežinau, kurio žmogaus atžvilgiu tai dar būtų buvę galima pripažinti. Suprantu, kad advokatas negali prieštarauti, jei jo klientas kalba nesąmones. Bet kaip įtikinti Lietuvos žmones, kad nuo šiol paskolos bus teikiamos alkoholio dėžutėse? Aišku, bylos detalių nežinau, bet man tai - neskanu.

- Kitaip tariant, jūsų nuomone, pirmos instancijos teismo sprendimą galėjo lemti nekompetencija?

- Būtent. Kada pirmoje instancijoje teismo procesas trunka 4 metus, teismo nuomonė gali pasikeisti daugybę kartų. Nes jau pradedi suprasti, kuo pulsuoja paprasti žmonės ir politikai, o dar ir valdžios keičiasi. Yra daug aplinkybių, veikiančių žmonių pasaulėžiūrą, teisinę sąmonę. O teisėjai - irgi žmonės. Jie - ne automatai, kurie suskaičiuos pliusus bei minusus ir išmes skaičių.

- Nuosprendis įsigalioja po jo paskelbimo, nors jį dar galima apskųsti Aukščiausiajam teismui. Ką tai reiškia?

- Nuosprendis turi būti vykdomas nedelsiant. Jis įsigaliojo iškart po paskelbimo. Byla siunčiama pirmos instancijos teismui, tas policijai siunčia pranešimą, kad tokį, tokį ir tokį reikia palydėti į tam tikras vietas. Policija žino, į kokias. Tiesa, Aukščiausiajam teismui Apeliacinio sprendimą galima apskųsti per tris mėnesius. Ir kartu su kasaciniu skundu galima pateikti prašymą sustabdyti nuosprendžio vykdymą. Tokią teisę Aukščiausiasis teismas turi ir kai kada ja pasinaudoja.

- Kaip prognozuojate, kokį nuosprendį „MG Baltic" byloje priims Aukščiausiasis Teismas?

- Mano prognozės jau dabar nepasitvirtino. Buvau linkęs į tai, kad Apeliacinis teismas paliks galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Todėl prognozuoti sunku. Jei išteisinamasis nuosprendis paremtas tokiais išvedžiojimais, tai prognozuočiau, kad Apeliacinio teismo nuosprendis bus pakeistas. Tačiau sunku spėlioti, nes būna visaip. Pavyzdžiui, Rolando Pakso ir Gedvydo Vainausko byloje Apeliacinis teismas buvo nuteisęs juos, o Aukščiausiasis teismas išteisino.

Sunku įvertinti

Teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus Bičkauskas akcentuoja, kad viskas priklauso nuo konkrečių faktų vertinimo.

„Tarkime, jūsų pažįstamas jums duoda 100 tūkst. eurų paskolą. O kartu esate žmogus, pareigūnas, nuo kurio priklauso tam tikri valstybėje priimami sprendimai. Įvertink: ar jis tau davė „paskolą" kaip draugas, ar su perspektyva į ateitį.

Kartais tai įvertinti nėra paprasta. Kadaise, kai dirbau prokuratūroje ir nagrinėjau panašaus pobūdžio bylas, savęs klausdavau: ar pažįstamas žmogus, kviečiantis manęs papietauti, tai darytų, jei aš neužimčiau dabartinės padėties. Tokie svarstymai leisdavo priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Tačiau tokio pobūdžio bylose, kaip jūsų minima, sprendimai priklauso ir nuo tam tikros politinės konjunktūros, ir nuo politinio vertinimo", - „Vakaro žinioms" teigė E.Bičkauskas.

Konstitucija - keistina

Teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila sako, kad Konstitucija, bylojanti, jog teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, truputėlį klaidina visuomenę.

„Turėtų būti parašyta, kad teisingumą vykdo ne teismai, o teismų sistema. O dėl dviejų teismų visiškai skirtingo nuosprendžio - reikia suprasti, jog sprendimus priima konkretūs žmonės. Apygardos teismas selektyviai vertino surinktus įrodymus, matyt, daugiau laikydamasis kaltinamųjų legendos dėl suteiktos „paskolos". Apeliacinis teismas pažiūrėjo į surinktų faktų sąveiką, svarbumą, sisteminis požiūris yra adekvatesnis nei administracinio teismo, patikėjusio kaltinamųjų legenda.

Aukštesnės instancijos teismai turi pranašumą, nes mato, kaip logiškai buvo apdorota surinkta medžiaga, į ką buvo atsižvelgtą, į ką - ne. Teisiniu požiūriu natūralu, jog vienas teismas nuteisia asmenis, išteisintus žemesniojo teismo. Šiuo konkrečiu atveju - patikėjusio legenda apie paskolą.

Tačiau noriu pastebėti kitą problemą - apie bausmių adekvatumą. Korupcijos bylose galima dėl bausmių pasiginčyti. Juk korupcija apkaltintas asmuo tiesiogiai visuomenei nėra pavojingas arba bent tiek pavojingas, kiek koks nors smurtautojas. Todėl, mano manymu, visiškai užtenka turtinių sankcijų bei draudimo atlikti tarnybines pareigas. Nes netekęs tokios galimybės asmuo visiškai nebekenksmingas", - reziumavo A.Vaišvila.