Skiepytis nesutinkantys darbuotojai: Mus paliko sušalti ir numirti

Tuo įsitikinusi šešerius metus socialinį darbą dirbanti Jurgita. Vos išgirdusi apie privalomą vakcinaciją, moteris ne juokais supyko ir ieško galimybių savo teises ginti teisme. Pasiūliusi prie ieškinio jungtis ir kitiems, sulaukė nemažai palaikymo iš kolegų, dirbančių socialinį darbą.

„Nebegaliu tylėti nei aš, nei mano kolegos. Esame prievartaujami. Tiksliau, buvome išprievartauti iš pat pradžių. Daugelis skiepijosi ne todėl, kad norėjo, bet todėl, kad bijojo prarasti darbą. Pavyzdžiui, dirbantys su slaugos pacientais specialistai buvo prigąsdinti, jog jeigu nesiskiepys, turės išeiti iš darbo. Bet dabar matome, kad vakcina nuo ligos neapsaugo.

Jeigu mane privers pasiskiepyti, aš neapsaugosiu nei savęs, nei savo klientų. Nematau tokios prievartos logikos", - „Vakaro žinioms" pasakojo Jurgita.

Moteris neslepia, kad ji pati iki šiol nėra vakcinuota. „Dvejus metus gyvenu pandeminėmis sąlygomis ir iki šiol vis dar nesusirgau koronavirusu. Nesirgo ir nė vienas mano klientas, su kuriuo dirbau.

Manau, kad yra ir kitų būdų saugotis nuo šios ligos. Iš mūsų kolektyve dirbančių šešių kolegių sirgo tik viena. Be to, užsikrėtė ne darbo aplinkoje. Tai tik įrodo, kad savo darbe kažką darėme teisingai.

Neturiu ir Galimybių paso, nes išmokau gyventi ir be galimybių. Apmaudu tai, kad be jo negaliu net į drabužių parduotuvę ateiti, kai šąlant orams reikia įsigyti žieminę striukę ar batus. Valdžia nusprendė, kad tai ne pirmo būtinumo prekė, ir paliko mus sušalti ir numirti", - sako Jurgita.

Stebina atstovų pozicija

Ji neslepia, kad labiausiai skaudina tai, jog privalomą vakcinaciją palaiko tie, kas turėtų ginti socialinių darbuotojų gerovę:

„Tiesiog skaudu klausyti, kad tam pritaria Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, kurios atstovai pareiškė, kad nenorintys skiepytis nereikalingi sistemai. Argi taip sprendžiami klausimai? Kodėl taip kalbama visų mūsų vardu? Ir ar toks turi būti socialinio darbuotojo požiūris į žmogų?

Mes mylime savo darbą, mylime savo klientus, juos gerbiame, prieš juos netaikome prievartos. Ir staiga visa tai atsisuka prieš mus pačius.

Girdėjome, esą mes nereikalingi, bet aš norėčiau pažiūrėti, kaip veiks sistema, jeigu socialiniai darbuotojai iš tiesų paliks darbus. Kad tik keli procentai jų.

Socialinis darbuotojas turi aukštąjį išsilavinimą. Jeigu būsime spaudžiami, mes išeisime iš darbo ir rasime kitą. Bet kas dirbs mūsų darbą, kurį gali dirbti tik socialinio darbo išsilavinimą turintis specialistas?

Viltis ta, kad išgirdome palaikymą iš profesinės sąjungos „Solidarumas". Tai rodo, kad sveiko proto dar liko".

Jurgita stebisi, kodėl valdžios žaidimų taikinyje atsidūrė socialiniai darbuotojai. „Nemanau, kad paskiepijus socialinius darbuotojus, bus pažabotas virusas. Juo labiau, kad tie, kurie testuojamės, šiandien nesame ligos pernešėjai. Juk skiepyti nesitestuoja ir nežino, ar nešioja virusą. Kodėl tuomet kalbama apie pandemijos valdymą? Turbūt tikslas yra tiesiog suskiepyti žmones", - svarsto socialinį darbą dirbanti Jurgita.

Ruošia ieškinį valstybei

Norėdama apsiginti, Jurgita ketina kreiptis į teismą. Tai ji darys ne viena. Prie norinčių teistis su valstybe prisijungė ir daugiau socialinių darbuotojų.

„Kuo labiau mus spaudžia, tuo labiau norėsime priešintis. Labai daug žmonių išreiškė norą prisijungti. Jau žinau, kad turėsime palaikymą ir iš teisininkų. Esame pasiruošę save ginti, o jeigu prireiks, pereisime visas instancijas Lietuvoje ir galiausiai nukeliausime iki Europos Žmogaus Teisių Teismo", - „Vakaro žinioms" sakė Jurgita.

Prasidėjo „raganų medžioklė"

Privalomo skiepo išvengti būdų ieško ir slaugytoja Jovita, kuri yra persirgusi koronavirusu ir turi antikūnų. Be to, yra alergiška, todėl skiepytis baiminasi. Moteris dirba kasdien jausdama spaudimą skiepytis. O nuo gruodžio 1 d. darbo sąlygos dar labiau apsunko, nes norint dirbti tenka mokėti už testus dėl COVID-19. Tačiau ramybės vis tiek nėra. Neseniai kolegė, su kuria iki tol nebuvo jokių konfliktų, atsisakė dirbti su nepaskiepyta Jovita, todėl vadovybė ieško, kur Jovitą perkelti.

Moteris neslepia, jog jaučiasi siaubingai ir neturi į ką atsiremti. „Šiandien išgirdau, kad be skiepo medicinoje dirbti toliau negalėsiu. Man nusviro rankos, nežinau, ką ir daryti. Likau viena nepasiskiepijusi. Situacija priėjo iki absurdo, primena „raganų medžioklę".

Kolegė sako prieš mane nenusistačiusi, tačiau situacija pasikeitė ne mano naudai. Panašu, jos principingumas svarbiau už mano sveikatą. Kas atsakys už padarytą žalą, jei po skiepo man pasireikš šalutinės reakcijos?

Man nesuprantama, kodėl yra diskriminuojami persirgę ir turintys antikūnų. Kodėl mes verčiami skiepytis? Pas mane antikūnų gal ir nedaug, bet tai, kad dar jų turiu reiškia, jog organizmas atsimena virusą. Niekas nežino, kaip jis sureaguos į skiepą. Kam tokius žmones priverstinai skiepyti, jų nereikia lyginti su tais, kurie nepersirgo", - nesupranta Jovita.

Slaugytoja sako nematanti jokio medicininio pagrindo skiepyti žmones, kurie turi antikūnų: „Man, tai skamba absurdiškai. Dauguma kolegų neslepia, jog jaučiasi apgauti šioje situacijoje, nes visi supranta, kad ir trijų dozių neužteks. Žinoma, yra tokių, kuriems viskas atrodo normalu.

Man asmeniškai pikta, kad viskas vyksta per prievartą. Pandemija suvaldoma skiepų pagalba, bet matome, kad priimama daug dvejopų standartų sprendimų. Visa tai kelia abejonių ir atrodo, kad tai daugiau politika, o ne medicina. Pavyzdžiui, kodėl neatliekami tyrimai su persirgusiais, neskelbiama išsami statistika? Bijoma, kad išaiškės B, T imuninės ląstelės atsakas į virusą ir skiepai bus nereikalingi?

Manau, kas dabar vyksta, yra „biznis", persikėlęs į mediciną. Galų gale, jau galima įsigyti ir vaistų nuo koronaviruso, o mūsų šalyje apie tokius planus negirdime. Vietoj to įteisinama privaloma vakcinacija".

Pedagogai palieka darbus

Valdžiai sprendžiant dėl privalomos vakcinacijos, buvo minimi ir pedagogai, bet galutiniame Vyriausybės sprendime mokytojai privalomų skiepų išvengė. Visgi pastaruoju metu kai kurie neatlaikė spaudimo testuotis ir jau paliko darbo vietas. Viena iš taip apsisprendusių - lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė.

Kalbėdama su „Vakaro žiniomis", moteris neslėpė, kad privalomas mokamas testavimas buvo priežastis, dėl kurios ji paliko savo mėgstamą darbą.

„Jau parašiau prašymą ir dėl testavimo po šventinių atostogų į darbą negrįšiu. Anksčiau testavausi, atlikdama testą iš seilių, dabar reikalaujama PGR. Nors savo mokykloje spaudimo skiepytis iš administracijos nejaučiau, suprantu, kad privalomas testavimas yra žingsnis link privalomos vakcinacijos pedagogams. Tuo net neabejoju", - sakė A.Astrauskaitė.

Moteris teigia mokykloje jautusi palaikymą, tad mano, kad didžioji kolegų dalis pasiskiepijo ne dėl sveikatos, o dėl baimės netekti darbo.

Paklausta, kokia veikla ketina toliau užsiimti, A.Astrauskaitė nenorėjo viešinti, bet neslėpė, kad planų jau turi: „Dirbsiu kitaip. Galiu pasakyti, kad buriasi sistema nusivylusios bendruomenės ir ieško alternatyvių sprendimų tiek tarp mokinių tėvų, tiek tarp pedagogų".