1 nuotr.Trečiadienį ketvirtą kartą pristatytas institucinis Lietuvos universitetų reitingas staigmenų nepateikė, o pagrindinė šių metų kolegijų reitingo žinia ta, kad dar labiau silpsta regionų bei socialinių mokslų srities kolegijos.
Kaip skelbiama, tarp valstybinių šalies universitetų iki šiol nepavejamas yra seniausias Lietuvos bei Rytų Europos universitetas - Vilniaus universitetas. Jis surinko 63,99 taško iš galimų surinkti 100 taškų.
Antras, kaip ir ankstesniais metais, Kauno technologijos universitetas, surinkęs 56,82 taško. Tiesa, nuo jo nedaug atsilieka kitas specializuotas šio miesto universitetas - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs tik 0,05 procentinio punkto mažiau. Tad iš tikro šie du universitetai dalijasi antra vieta.
Ketvirtas ir toliau yra Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 51,41 taško. Bet nuo jo vos per 0,44 procentinio punkto atsilieka Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Todėl šie du universitetai taip pat dalijasi ketvirta vieta.
Privačių universitetų lygoje situacija nesikeičia: pirmas - ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 50,62 taško; antras - LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,8 taško, o trečias - Europos humanitarinis universitetas, gavęs 36,29 taško.
Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 65 skirtingus parametrus, kurie sudėlioti į 7 stambius kriterijus: mokslo, meno ir (arba) sporto veikla bei personalo pasiekimai; esamas ir ateities akademinis personalas; alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai; konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje; studentai ir studijos; studijų ir mokslo aplinka; studentų nuomonė.
Vertindamas universitetus, žurnalas „Reitingai“ išlaikė tuos pačius kriterijus bei vertinimo svorius, kaip ir ankstesniais metais. Tai leidžia tiek pačioms aukštosioms mokykloms įvertinti kokybinius pokyčius, tiek ir užtikrina reitingavimo patikimumą.
Vertinant kolegijas, kaip minėta, matyti, kad dar labiau silpsta regionų bei socialinių mokslų srities kolegijos, o didžiosios, taip pat specializuotos kolegijos įgauna dar didesnį augimo pagreitį.
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketas atrodo taip: pirmoji - Vilniaus kolegija (64,49 taško iš galimų surinkti 100 taškų), antroji - Kauno kolegija (63,13 taško), trečioji - Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (62,63 taško) (pernai ji buvo viena pozicija žemiau, o šiemet apsikeitė vietomis su Kauno technikos kolegija), ketvirtoji - Kauno technikos kolegija (56,45 taško) ir penktoji - Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (54,25 taško).
Nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 62,06 taško; už jos - Vilniaus kooperacijos kolegija, surinkusi 56,42 taško, ir Šv. Ignaco Lojolos kolegija, surinkusi 55,68 taško iš galimų surinkti 100 taškų.
Šiais, kaip ir ankstesniais metais, visos kolegijos vertintos pagal 44 parametrus, kurie yra sudėti į penkias grupes: studentai ir studijos; alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai; kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė; konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje; studentų požiūris į savo kolegiją.
Kolegijų reitingo sudėtinę dalį - sociologinę darbdavių apklausą - atliko tyrimų bendrovė „Prime consulting“. Sociologai darbdavių klausė apie absolventų pasirengimą darbo rinkai ir apie tai, kokią aukštąją mokyklą patys rekomenduotų savo vaikams.
Pristatytas išsamus šalies gimnazijų reitingas
Trečiadienį ketvirtą kartą pristatomas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas. Žurnalas „Reitingai“, vertindamas gimnazijas, atskyrė mokinius atsirenkančias mokyklas nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius. Geriausios iš pirmųjų yra Vilniaus licėjus, po jo - KTU gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija. Geriausios mokinių atrankų nevykdančios mokyklos yra Klaipėdos licėjus, tuomet - Panevėžio J. Balčikonio gimnazija ir Marijampolės marijonų gimnazija.
Gimnazijos buvo reitinguotos įvertinus visų 2016 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkius. Taip pat, remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, buvo vertinta, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku, kiek dviem ir t. t. Buvo pasitelkti ir kiti vertinimo kriterijai.
Žurnalas „Reitingai“ trečią kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų (dalyvavusių standartizuotame ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių testavimo procese bei sutikusių viešai skelbti šių testų rezultatus) vertinimą pagal standartizuotų testų rezultatus. Įvertinus tiek ketvirtų, tiek aštuntų klasių mokinių atliekamų testų rezultatus, pirmauja kauniečiai.
Ketvirtų klasių grupėje geriausiai testus atliko Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Kauno mokyklos-darželio „Rūtelė“ bei Kauno P. Mašioto pradinės mokyklos pradinukai. O tarp aštuntokų geriausiai sekėsi Kauno T. Ivanausko progimnazijos, KTU Vaižganto progimnazijos bei sostinės Žemynos progimnazijos progimnazistams. Standartizuoti testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę.
Taip pat pristatomas ir pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) reitingas. Atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje. Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje yra mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių.
