„Grigeo“ tyli

Vos į Lietuvą įžengė koronavirusas, visos kitos problemos tarsi išnyko. Net didžiausias šių metų skandalas, sukeltas „Grigeo Klaipėda“, atrodo, baigėsi, nes jau porą savaičių nepasirodė nė vienas pranešimas šia tema. Gal visi kaltieji jau nubausti? O gal iš viso nerasta nusikaltimo sudėties, kaip dažnai būna? Tokį didelį dėmesį šiai temai skyręs Seimas irgi visiškai nutilo, todėl „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kaip toliau vyksta „vamzdžio istorija“.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė užtikrino, kad skandalas neužmirštas, ikiteisminis tyrimas tebevykdomas.

„Įtarimai kaip buvo pareikšti 7-iems fiziniams asmenims ir vienam juridiniam, taip ir tebėra. O žalos paskaičiavimo dar nėra, laukiame, kol aplinkosaugininkai paskaičiuos. Kada byla keliaus į teismą, - atsakyti negalime. Viskas priklausys nuo surinktų dokumentų, dirba didelė grupė tyrėjų iš STT, FNTT, policijos, tad gali ir taktikos keistis, ir atsirasti poreikis išreikalauti papildomų dokumentų. Dabar nagrinėjami surinkti dokumentai. Nepaisant karantino, visi prokurorai dirba, tiesa, nuotoliniu būdu“, - užtikrino prokuratūros atstovė.

Kad įtarimai pareikšti „Grigeo“ įmonių grupės prezidentui Gintautui Pangoniui, vasarį pranešė pati įmonė.

„Grigeo“ grupei atstovaujančios viešųjų ryšių kompanijos „INK agency“ atstovė Justė Kudžmaitė „Vakaro žinioms“ sakė, kad niekas iš grupės vadovų bent jau artimiausias savaites veikiausiai neteiks jokios informacijos, nes yra „užsiėmę gamybos procesais“.

Entuziazmas dingo

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas kilus skandalui dėl „Grigeo“ vamzdžio šia tema labai aktyviai reiškėsi, komitetas Klaipėdoje net buvo surengęs išvažiuojamąjį posėdį. Dabar tiek iš S.Gentvilo, tiek iš jo kolegų - visiška tyla. Ar nebus užmiršę skandalo ar net atleidę kaltininkams?

„Prokuratūra vykdo ikiteisminį tyrimą ir nustatinėja žalą gamtai, todėl politikai į tokius dalykus neturėtų kištis, nes tyrimas taptų politizuotas ir atsirastų pretekstas ginčyti priimtus sprendimus. Ne viena byla buvo „sugadinta“, kai politikai ką nors iš anksto nuteisia. Antras dalykas - priimti nauji griežtesni įstatymai per neeilinį posėdį, vykusį sausį, susiję su aplinkosauga“, - vardino S.Gentvilas.

Prekybos centrai po kilusio skandalo buvo paskelbę boikotuosiantys „Grigeo“ produkciją, tačiau daugelis savo sprendimus atšaukė, kai dėl karantino ėmė trūkti tualetinio popieriaus. S.Gentvilo nuomone, boikotas būtų nepamatuotai griežta priemonė.

„Grigeo“ ir taip labai smarkiai nukentėjo. Be to, „Grigeo Klaipėda“ gamina ne tualetinį popierių, o kartoną, nes tai buvusi „Klaipėdos kartono“ gamykla. Neturime pasmerkti įmonės žlugimui, turi būti nubausti kaltieji“, - svarstė politikas.

Valdininkai neįtariami

S.Gentvilas stebisi, kad „Grigeo“ istorijoje nepareikšti jokie kaltinimai nė vienam valdininkui ar kitam viešojo sektoriaus darbuotojui.

„Dėl garsiojo padangų gaisro Alytuje įtarimai pareikšti ir ugniagesiams bei aplinkosaugininkams. Dabar laukiame, ar „Grigeo“ istorijoje įtarimai tebus pareikšti įmonės darbuotojams, ar ir valstybės tarnautojams, kurie neatliko savo funkcijų. Alytaus gaisras, bent jau dabar atrodo, buvo netyčinis, o „Grigeo“ atveju tai - paslėptas tyčinis nusikaltimas. Aplinkosaugininkai turėjo tikrinti šituos dalykus, todėl labai keista, kad niekas iš valstybės pareigūnų nėra įtraukti į tyrimą“, - nuostabos neslėpė S.Gentvilas.

Reikėtų paskubėti

Parlamentaras apgailestauja, kad Seimas nusprendė padaryti pertrauką ir kurį laiką neberengia plenarinių posėdžių, nors yra daugybė neatidėliotinų dalykų. Pavyzdžiui, nereglamentuotas elektroninio parašo naudojimas notarų ar ikiteisminio tyrimo tyrėjų veikloje.

Vietoj komentaro

Aplinkos ministerija paskelbė savo praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje daugybė pasigyrimų nuveiktais darbais, tačiau Kęstutis Mažeika įžanginiame žodyje nenutyli ir skandalų. Kadangi pastaruoju metu net mobiliuoju tarnybiniu telefonu ministras yra nepasiekiamas, „Vakaro žinios“ cituoja jo žodžius iš ataskaitos.

„2019 metai į istorijos puslapius įrašyti ir dėl itin neigiamų aspektų - 2019 metų pabaigoje Alytuje kilęs didelio masto (įvardijamas kaip viena didžiausių pastarojo meto ekologinių nelaimių Lietuvoje) gaisras, kurio metu degė panaudotos padangos ir į aplinką pateko daug pavojingų medžiagų, privertė kritiškai įvertinti teisės aktų nuostatas dėl pavojingų atliekų tvarkymo ir perdirbimo ir tobulinti šiuos teisės aktus. Rezonansiniai aplinkos taršos atvejai - gaisras Alytuje ir nevalytų nuotekų patekimas į Kuršių marias Klaipėdoje - akivaizdžiai parodė, kokia trapi ir pažeidžiama gali būti gamta, kaip stipriai mūsų gerovė priklauso nuo aplinkos kokybės ir nuo mūsų pasirenkamų vertybių“, - pripažįsta ministras.

Jis tikisi, kad panašių ekologinių nelaimių bus išvengta ateityje.

„Prie to prisidės ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos stiprinimas, atgrasančių finansinių priemonių teršėjams nustatymas. Seimas 2020 m. sausį priėmė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą ir Aplinkos monitoringo įstatymų pataisas (vadinamąjį „Klaipėdos paketą“), kurios suteikia teisę aplinkos apsaugos pareigūnams patekti į visų įmonių ir įstaigų teritorijas, jose esančius objektus ir tikrinti, kaip laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat suteikta teisė laisvai imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir vaizdo priemonėmis ir kita. Tikimasi, kad šie teisės aktų pakeitimai, taip pat ir visuomenės nuolat augantis nepakantumas aplinkos teršėjams, duos ženklių rezultatų ir įvykusios ekologinės katastrofos nepasikartos“, - teigia K.Mažeika.

Faktai

Sausio 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra paskelbė nustačiusi, kad „Grigeo Klaipėdos“ toksiškos nuotekos patekdavo į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kolektorių, kuriuo tekėdavo jau švarios nuotekos į marias. Tokia, įtariama, tyčinė veikla galėjo tęstis keliolika metų, kai tik bendrovė perėmė buvusius „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginius ir nusprendė pati tvarkyti po gamybos proceso atitekančias nuotekas. Paskaičiuota, kad šitaip bendrovė per metus galėdavo sutaupyti po 1,5 mln. eurų, o aplinkai padaryta žala gali siekti keliskart daugiau.

O Generalinė prokuratūra prašo 15 tūkst. eurų išlaidoms, susijusioms su ikiteisminio tyrimo atlikimu AB „Grigeo Klaipėda“ byloje, padengti. Pasirodo, ikiteisminio tyrimo metu kilo poreikis nustatyti ,,Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginių faktinį technologinį pajėgumą, valymo technologijų tinkamumą gamybinėms nuotekoms valyti, taip pat nusikalstama veika padarytos žalos dydį, o tam būtinos specialiosios techninės, inžinerinės, technologinės žinios bei atitinkami specialistai, todėl bus samdomi mokslininkai.