5 nuotr.Seimo opozicijos atstovai ir provincijos mokyklų bendruomenės skambina pavojaus varpais. Mat pernai prieš pat Kalėdas Vyriausybė patyliukais priėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prastumtą nutarimą, kuris lems, jog bus naikinama daug mažesnių mokyklų arba bent jų klasių. Ar mokyklos ir klasės išliks, lems vienintelis kriterijus - vaikų skaičius. Nei į ugdymo įstaigos pasiekimus, nei į tradicijas, nei į nieką kita nebus atsižvelgiama.
Dar vienos skandalingos reformos startą vakar per spaudos konferenciją priminė parlamentarai Valius Ąžuolas bei Antanas Vinkus.
Pasak V.Ąžuolo, pernai pavasarį valdantieji pradėjo kalbėti apie tūkstantmečio mokyklų projektą, apie klasių naikinimą, tačiau kalbos nutilo, nes tarp partijų prasidėjo derybos dėl nacionalinio susitarimo švietimo srityje. Susitarimas buvo pasirašytas, jame - nė žodžio nei apie tūkstantmečio mokyklas, nei apie klasių ar ugdymo įstaigų naikinimą. Tačiau pernai gruodžio 22-ąją Vyriausybė driokstelėjo - priėmė nutarimą „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo".
„Pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos tipo mokyklos, kuriose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuojamos arba likviduojamos, išskyrus nevalstybines mokyklas, vaikų socializacijos centrus, specialiąsias mokyklas, specialiojo ugdymo centrus", - dėstoma nutarime.
V.Ąžuolui toks Vyriausybės sprendimas kelia ir nuostabą, ir pasipiktinimą. Anot jo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ne kartą akcentavo, kad patyčių mokyklose neturi būti, visi vaikai ir visos mokyklos turi būti lygios, tačiau pati prastūmė nutarimą, kad privačios mokyklos bus lygesnės už kitas. Valdiškose mokyklose ne tik privalės būti ne mažiau 60-ies vaikų, tačiau ir klasės bus naikinamos, jei jose bus mažiau nei 8 mokiniai. Privačioms įstaigoms tokie reikalavimai negalios.
Pasak V.Ąžuolo, pernai dauguma savivaldybių pasitvirtino ilgalaikius švietimo tinklo planus, dalis tėvų pagal tai susiplanavo savo ateitį - nusipirko namus ar įsidarbino arčiau tos vietos, kur mokykla išliks. Tačiau dabar savivaldybių merus pasiekė ministerijos raštas, kuriame teigiama, kad minėtus planus reikia pasikeisti per du mėnesius. To nepadariusios savivaldybės negaus nei europinių lėšų, nei pinigų mokykliniams autobusiukams, nors jų reikės daug daugiau, nes atitinkamai sumažės mokyklų skaičius.
„Jei nebeskirs finansavimo, su kuo uždarytų mokyklų moksleivius į neuždarytas veš?" - retoriškai klausė V.Ąžuolas.
Konferencijoje dalyvavęs A.Vinkus pacitavo dviejų Kretingos rajono mokyklų bendruomenių - Salantų bei Darbėnų gimnazijų - laiškus. Salantiškiai skundžiasi, kad mokyklos likimas priklausys tik nuo kiekybinio kriterijaus, niekam nebus įdomu mokyklos pasiekimai, nors būtent mažose mokyklose gabūs vaikai pastebimi ir skatinami, o patekę į didelius mokymo centrus jie patiria stresą, socialinę atskirtį, namų ilgesį, nedrįsta prašyti pagalbos.
Be to, didesnių mokyklų vaikai iš kaimo kone po pusantros valandos praleidžia mokykliniuose autobusiukuose tiek iš ryto, tiek po pamokų, pavargsta, o popamokinei veiklai laiko nelieka.
Panašiai rašo ir darbėniškiai, kurių mokyklai gresia uždarymas, nors joje - modernios laboratorijos, moderni biblioteka, dvi skaityklos, dvi sporto salės, renovuojamas stadionas, netgi teniso kortai, dirba patyrę pedagogai, o vaikai skina laurus respublikinėse olimpiadose.
Skuodo rajono Aleksandrijos pagrindinės mokyklos neformaliojo švietimo organizatorė Daiva Lukošienė prasidedantį procesą pavadino eutanazija: kaimiškos mokyklos sugeba išlikti ir su minimaliu finansavimu, todėl ir šis joms bus „atjungtas", kad galų gale „numirtų".
„Kodėl mūsų vaikai negaus finansavimo, jei jų klasėje yra 6, o privačiose gaus?" - piktinosi D.Lukošienė. Ir išvardino Aleksandrijos mokyklos privalumus: arčiau vaikų gyvenamosios vietos, renovuota, bendruomenė gerai gyvena, nes turi gerą ugdymą bei atmosferą, narkotikų pėdsakų nė su žiburiu nerasi ir t.t. Be to, anot jos, niekas nėra įrodęs, kad mažos mokyklos vaikus išmoko prasčiau.
Dano Nagelės trigrašis:
Bent jau viena šeima - konservatorių lyderio Gabrieliaus ir jos sutuoktinės Austėjos - tikrai neturėtų verkti dėl šio Vyriausybės nutarimo, mat šeimos privačių mokyklų verslui šis teisės aktas negalios, o dalį konkurentų sužlugdys.
